Rugsėjo 11-oji - lyg antrasis gimtadienis

JAV gyvenanti vilnietė Arijana Samsonienė rytoj švęs savo gimtadienį, tiksliau – antrąjį gimtadienį. Per laimingą atsitiktinumą moteris netapo teroro išpuolio Niujorke auka, bet iki šiol ji paniškai bijo aukštų pastatų ir šalinasi įtartinų žmonių oro uostuose.

Policija reagavo žaibiškai

Nerimas dėl terorizmo grėsmės iš Niujorko finansų rajono išstūmė ne vieną tarptautinę korporaciją. Kai kurios bendrovės išsikraustė būgštaudamos dėl ateities, kitos tiesiog prarado patalpas, kai biurų pastatai sugriuvo ir nusinešė šimtų darbuotojų gyvybę.

Tik nuolaužų krūva liko ir iš beveik 20 metų Amerikoje gyvenančios vilnietės A.Samsonienės darbo vietos Pasaulio prekybos centro septintajame korpuse.

Apie šį 47 aukštų dangoraižį pasaulis žino mažiau nei apie bokštus dvynius, nes į jį teroristų lėktuvai nesirėžė. Tačiau užsiliepsnojęs brolių dvynių kaimynas 2001 m. rugsėjo 11-osios vakarą taip pat sugriuvo.

A.Samsonienės kabinetas buvo 39-ame septintojo korpuso aukšte, bet prie savo darbo stalo lemtingą teroro aktų dieną bendrovės „Citigroup“ Turto vadybos padalinio viceprezidentė taip ir neprisėdo.

„Iš metro išlipau kaip tik po to, kai į šiaurinį bokštą rėžėsi pirmas lėktuvas. Pamačiau pastate žiojinčią skylę ir kamuoliais virstančius dūmus. Iš pradžių buvo sunku įvertinti įvykio mastą, todėl nuskubėjau prie savo pastato. Tačiau policija sureagavo žaibiškai ir manęs jau nebeįleido, buvo paskelbta pastato evakuacija“, – prisiminė 45 metų lietuvė, kuri tądien šiek tiek pavėlavo į darbą.

Simbolis – žalias kaklaraištis

Supratusi, kad į savo pastatą nepateks, A.Samsonienė nusprendė keliauti į kitą „Citigroup“ biurą, esantį kiek šiauriau. „Norėjau paskambinti vyrui ir pranešti, kad viskas gerai. Prie taksofonų driekėsi neįsivaizduojamo dydžio eilės, o mobiliuoju telefonu tuo metu nesinaudojau, nes buvau prieš juos nusiteikusi“, – prisiminė nuo 1992 m. su Amerika gyvenimą susiejusi (tuomet atvyko į Lietuvos ambasadą JAV) moteris.

Eidama prie bendrovės pastato ji atsidūrė šiaurinio dvynio apačioje. Tada išvydo tokių dalykų, kurių niekam nelinkėtų matyti. „Buvau taip arti, kad man iki šiol akyse stovi vieno pro langą krentančio vaikino kaklaraištis – ryškiai žalias. Ir dar tas kūnų žnektelėjimo žemėn garsas... Atsimenu, tada mane baisiai papiktino tuos vaizdus filmuojantys turistai“, – pasakojo A.Samsonienė.

Moteriai nusisukus eiti, pietinį dvynį perskrodė antras laineris. „Nemačiau to momento, tačiau pajutau karščio bangą. Tada pasipylė šukės, pradėjo kristi įvairūs daiktai. Būtent tada pasidarė labai neramu, supratome, kad visa tai – ne atsitiktinumas“, – sakė lietuvė. Tądien ji neteko dviejų pažįstamų kolegų. Vienas jų buvo priešgaisrinės saugos instruktorius.

„Nuo tos dienos amerikiečiai pradėjo kur kas rimčiau vertinti civilinės saugos paskaitas, į kurias anksčiau žiūrėjo pro pirštus“, – atkreipė dėmesį A.Samsonienė.

Amerika atsitiesia

Iki teroro akto manyta, kad Pasaulio prekybos centro dangoraižiai nepaliečiami. „Kalbėta, jog jie statyti taip, kad niekas niekada jų negalės nugriauti. Teroristai smogė į Niujorko pasididžiavimą. Kai vakare pagaliau pasiekusi namus per televiziją išvydau griūvantį pastatą, kuriame dirbau, supratau, kad esu laimės kūdikis. Rugsėjo 11-ąją mama iki šiol laiko antruoju mano gimtadieniu“, – kalbėjo pašnekovė.

Nors buvo suplanavusi atostogas, A.Samsonienė jų atsisakė. „Pirmą savaitę gyvenau šoko būsenos, nieko nenorėjau ir negalėjau daryti, tik žiūrėjau žinias. Kokį mėnesį skaičiau visas su teroro aktu susijusias istorijas. Po savaitės mūsų biuras pradėjo veikti už 45 minučių kelio nuo Niujorko – Konektikuto valstijoje“, – pasakojo A.Samsonienė.

Ten pat ji dirba ir šiandien. Moters darbo kabinetas įkurtas antrame pastato aukšte. „Aukščiau kraustytis labai nenorėčiau. Tiesą sakant, tas tragiškas įvykis šį tą pakeitė: nors jaučiuosi saugi, kita vertus, vis sukirba mintis apie galimus išpuolius, o to iki tol niekada nebūdavo. Kaskart, skrisdama atostogų ar darbo reikalais, apsidairau aplinkui, pasižiūriu į žmones ir nevalingai mąstau stereotipais. Tai negerai, tačiau sunku elgtis kitaip“, – prisipažino A.Samsonienė.

Tačiau ji mato, kad Amerika atsitiesia. Septintasis Pasaulio prekybos centro korpusas jau atstatytas, kas savaitę po aukštą stiebiasi ir dvynių vietoje kylantis vadinamasis laisvės bokštas. Auga ir nauja karta. Puspenktų A.Samsonienės dukra Adelė apie tragiškus amerikiečių tautai Rugsėjo 11-osios įvykius sužinos tik iš mamos prisiminimų ir istorijos vadovėlių.