Remiantys partijas turės deklaruoti turtą ir pajamas

Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, Seime svarstomas jau antrą kadenciją, nedaug skirsis nuo šiuo metu galiojančios redakcijos.

Siūlymus, kurie iš esmės keistų partijų finansavimo tvarką - būtų atsisakoma juridinių asmenų aukų, mažinama maksimali leistina auka, sudaromos galimybės valstybės paramą gauti ir mažosioms partijoms, - Seimo nariai vieną po kito atmeta.

Ketviradienį per priėmimo stadiją Seimas atmetė konservatorės Agnės Bilotaitės siūlymus, kuriuos ji aiškino skaidresnio partijų finansavimo siekiu - maksimalią leistiną fizinio ar juridinio asmens auką partijoms sumažinti iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU)dydžio, taip pat nustatyti ribojimus aukoti įmonėms, gaunančioms stambius valstybės užsakymus.

Parlamentarė buvo registravusi pasiūlymą, kad aukotojais negali būti juridiniai asmenys, už kurių prekes ar paslaugas viešasis administravimo sektorius praėjusiais metais būtų sumokėjęs daugiau kaip kaip 100 tūkst. litų, atliktus darbus - 500 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Parlamentarai nepritarė ir šiam pasiūlymui.

Atmetus A.Bilotaitės siūlymą nuo maždaug 40 iki 20 tūkst. litų mažinti maksimalią leistiną metinę auką partijai, šis dydis lieka panašus kaip ir šiuo metu galiojančiame įstatyme.

Šiuo metu įstatymas numato, kad vienas asmuo vienai partijai per kalendorinius metus gali paaukoti ne didesnę kaip 300 MGL dydžio auką (39 tūkst. litų). Taip pat tokio pat dydžio auką leidžiama paaukoti papildomai, jei tais metais vyksta politinė kampanija.

Taip pat ketvirtadienį atmestas siūlymas, kuris į valstybės dotaciją būtų leidęs pretenduoti ir mažesnio rinkėjų pasitikėjimo sulaukusioms partijoms.

Audito komitete nuspręsta ribą, kurią rinkimuose peržengusi partija pretenduoja į dotaciją, nuo 3 proc. mažinti iki 2 proc., taip pat numatyti, kad 10 proc. valstybės dotacijos lėšų būtų paskirstomas visoms įstatymu nustatytus reikalavimus atitinkančioms partijoms.

Tokiai redakcijai nepritarta, o balsuojant paremtas konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymas palikti šiuo metu įstatymu nustatytą 3 proc. ribą.

"Tai yra tų, kurie už dvipartinės sistemos pergalę, laimėjimas, bet ne demokratijos", - replikavo Liberalų ir centro sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis.

Po šio balsavimo opozicinė Krikščionių partijos frakcija pasiūlė įstatymo priėmimo procedūroje daryti pertrauką iki kito posėdžio, tam pritarta.

Pirmoji nauja Politinių partijų ir politinių kampanijų įstatymo redakcija, siekiant didinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą bei gerinti finansavimo kontrolę, parlamente buvo registruota dar 2007 metais.