R.Baškienė: šeimos modelius be santuokos reikia įteisinti

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinęs šeimą tik su santuoka susiejusį dokumentą, paliko daug neaiškumų, kas yra laikytina šeima, sako koncepciją rengusiai darbo grupei vadovavusi parlamentarė Rima Baškienė.

Seimo narės vertinimu, Konstituciniam Teismui pasisakius, kad yra galimi ir kitokie šeimos modeliai, ne tik per santuoką sudaryta šeima, būtina juos teisiškai įtvirtinti, nes, pasak R.Baškienės, „kitaip ištirpsta atsakomybė“.

Tuo tarpu patį KT nutarimą, kuriuo kaip prieštaraujanti Konstitucijai anuliuojama Seimo 2008  metais priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, darbo grupės vadovė sako priimanti kaip faktą.

„Kadangi KT pasakė, kad šitas aktas prieštarauja Konstitucijai, aišku, jis nebeturi prasmės. Aš tai priimu kaip KT išvadą, nutartį, kaip faktą, tai atitinkamai įpareigoja mus pagalvoti, o kaip gi mes įsivaizduojame šeimą, nes rengiant įvairiausius teisės aktus mes turime apibrėžti sąvokas“, - žurnalistams komentuodama KT nutarimą sakė R.Baškienė.

„KT sprendimas būtent toks kelia atitinkamai kitų klausimų, reikia atsakyti - ką mes iš viso laikome šeima? Jei šiandien nėra priimtas partnerystės įstatymas, tai kartu gyvenantys asmenys - kaip juos traktuoti? Reikia galvoti, kaip tai įteisinti kitaip, nes ta nuostata, kad šeima - tai sutuoktiniai, kaip ir ištirpsta,  KT pasisakė, kad įvairios bendro formos galimos, bet tas bendro gyvenimo formas reikia įteisinti, nes priešingu atveju ištirpsta atsakomybė, sutuoktinio ar partnerio prieš savo žmoną, savo gyvenimo draugę, savo vaikus, šito neturi būti“, - kalbėjo parlamentarė.

Ji taip pat sakė besitikinti, jog toks KT išaiškinimas netaps pretekstu siekti vienos lyties asmenų santuokos įteisinimo. „Aš tikiuosi, kad Lietuva dar nebus ta valstybė, kurioje bus įteisinta tos pačios lyties santuoka“, - sakė R.Baškienė.

Konstitucinis Teismas trečiadienį paskelbė, kad Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Pasak teismo, tai, kad santuokos ir šeimos institutai įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą šeimos ir santuokos ryšį, tačiau tai - tik vienas iš šeimos modelių.

Kaip teigiama nutarime, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu priimti tam tikras teises ir pareigas, tai yra - santykiu turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.

„Taigi Seimas, koncepcijoje nustatęs, kad šeima yra laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai ar įvaikiai, ir taip susiaurinęs šeimos kaip konstitucinio instituto turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos“, - skelbia Konstitucinis Teismas.

Taip pat KT nutarime paskelbė, jog įtvirtindamas įpareigojimą Vyriausybei rengiant teisės aktus, susijusius su šeimos santykių reglamentavimu, atsižvelgti į koncepcijos nuostatas ir su jomis derinti būsimų teisės aktų nuostatas, Seimas nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo paisyti teisės aktų hierarchijos ir valdžių padalijimo principo.

Į KT dėl šeimos koncepcijos kreipėsi grupė parlamentarų, teigiančių, jog nutarimu patvirtinęs minėtą dokumentą Seimas nesilaikė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo šeimos teisinius santykius reguliuoti įstatymu, o ne žemesnio lygmens teisės aktu. Pareiškėjai taip pat ginčijo šeimos koncepcijoje įrašytą šeimos apibrėžimą per santuoką.

Seimo 2008 metais patvirtintas dokumentas, kuriuo šeima pripažįstami tik gyvenantieji santuokoje, sukėlė daug aistrų ir atgarsių visuomenėje. Koncepcijos priešininkai teigė, kad taip bus diskriminuojami ne santuokoje augantys vaikai. Tuo metu šalininkai koncepciją gynė teigdami, jog joje įtvirtintas siektinas šeimos modelis, vaikui sukuriantis saugiausią aplinką.

Šeimos koncepcija parlamentas pirmą kartą Lietuvos teisėkūros istorijoje patvirtino ne tik šeimos sąvoką, bet ir apibrėžė, kas laikoma darnia, išplėstine ar nepilna šeima. Kaip nepilną šeimą koncepcija apibrėžia tokią, kurioje „santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų“.

Tuo metu įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta - Konstitucija numato, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra atskirai nurodoma, kas yra šeima ir kokia ji.

Civiliniame kodekse atskiro šeimos apibrėžimo irgi nėra, bet skyriuje apie šeimos teisiniams santykiams taikytiną teisę numatomos sutuoktinių, taip pat tėvų ir vaikų teisės bei pareigos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) yra parengusi Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo jau įstatymo lygiu siūlo įtvirtinti, kad šeima - tai sutuoktiniai. Projekte šeima laikoma „sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje nesusituokusiems tėvams 2008-aisiais gimė 28 proc. visų kūdikių, o nuo 1990 metų Lietuvoje ne santuokose gimusių vaikų procentas šoktelėjo keturis kartus - nuo 7 iki 28 procentų. ES vidurkis - 35,1 procento.