„Rail Baltica“ peripetijos: veš per miestą ar statys aplinkkelį?

Įsibėgėjant „Rail Baltica“ darbams, dalis marijampoliečių reikalauja nemodernizuoti geležinkelio ruožo per miestą ir Vyriausybę ragina kuo greičiau pradėti aplinkkelio statybą. Valdžios atstovai sako, kad projekto stabdyti negalima ir Marijampolės tarybai siūlo pasirašyti susitarimą. Savivaldybės vadovo teigimu, sutartis jų netenkina – nėra nurodyta, už kokius pinigus būtų statomas aplinkkelis.

Dalis marijampoliečių, atėjusių susitikti su valdžios atstovais, siūlė patiems įsitikinti, kad numatytų pervažų per miestą, tiesiant europinę vėžę, – per mažai.

Daugiau nei pusantro tūkstančio marijampoliečių pasirašė, kad traukiniai dundėtų ne per miestą, o rytiniu aplinkkeliu. Tačiau, prasidėjus krizei, jo atsisakyta ir nutarta europinę vėžę tiesti šalia senosios rusiškos vėžės.

„Mes prašome aplinkkelio su Baragine, labai perspektyvaus dalyko, kurį būtina numatyti ir taip nuraminti žmones“, – sakė Marijampolės bendruomenės narys Kęstutis Subačius.

Dėl aplinkkelio statybos – vėžės maršruto keitimo – pavasarį ietis kryžiavo Premjeras ir Marijampolės vadovai. Tąkart pavyko įtikinti vietos politikus, kad Vyriausybė atskiru nutarimu įteisins aplinkkelio statybą. Ji prašė nestabdyti projekto. Tačiau tokio nutarimo nesulaukta, o Vyriausybė vietoje to pasiūlė pasirašyti keturšalį susitarimą, kuris miesto vadovų netenkina.

„Ta keturšalė sutartis bus pasirašyta tada, kai mes įrašysime tą aplinkkelį. Daug yra taisytinų vietų, daug kur pinigai nenumatyti, daug kur pernelyg abstrakčiai, o ne konkrečiai parašyta“, – sutarties trūkumus vardino Marijampolės meras Vidmantas Brazys.

„Pozicija yra vienareikšmė – įstatymų turi būti laikomasi bendrajame plane, specialiajame plane, kur tarpvalstybinė vėžė nuo Lenkijos sienos eina ne per Marijampolę su Baraginės perkrovimo stotimi“, – kalbėjo Marijampolės tarybos narys Gediminas Akelaitis.

„Aš manau, kad šita vėžė labai naudinga Marijampolei ekonomine prasme: dėl vieno rajono priartėjimo prie kito, triukšmo sumažinimo, aplinkosauginių dalykų, “, – sakė susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Lietuva jau modernizavo senosios rusiškos vėžės pirmuosius septynis kilometrus. Jeigu projektas nestrigs, planuojama, kad Kauną europinė vėžė pasieks iki 2015-ųjų.


Šiame straipsnyje: Rail Baltica

NAUJAUSI KOMENTARAI

nu je

nu je portretas
tik per centra ,per vilniu klaipeda traukinia dundena o kuo mariampole blogesne ar geresne?ka suvalkieciai isskirtinaiai nes is lenku desras prisiveze eda? : )

sa suvalkieciai

sa suvalkieciai portretas
jo rekia nepatenkinti tai kam patys aplink begius namus state kam miesta pastate dunduliai visiski suvalkieciai :} bent pamastytu kiek naudos jie duoda neverkia kad turciai triobu pristate beveik ant begiu ir dabar negerai

666

666 portretas
eiline afera ir tiek , kaip ir su atomine elektrine. is kur paims pinigus ? vel skolintis ? vel palukanos ? vel brangs esamas pravaziavimas ir antkainiai ? del ko , kad vagys norintys apvogti sali ir ikisti suda . Jei jau investuot tai i maglev gelezinkeli ir traukinius , va tuomet tikra nauda nes tai i investicija i rytoju . maksimalus keleivinių traukinių "Rail Baltica" greitis galėtų būti 240 km/h, o vidutinis - 170 km/h. Krovininiai traukiniai "Rail Baltica" važiuotų vidutiniu 68 km/h greičiu. ilgis siektų 728 km, pirmasis ir bene realistiškiausias variantas kainuotų 979 mln. eurų (3,4 mlrd. litų, iš jų vien europinės vėžės geležinkelio linijai iki Kauno nutiesti – apie pusantro milijardo litų), antrasis – 1,5 mlrd. eurų, trečiasis – 2,4 mlrd. eurų. Linijai nuo Lenkijos sienos iki Kauno galima būtų gauti apie 600 mln. litų Europos Sąjungos paramos, likusius pinigus – apie milijardą litų (visam pirmajam variantui – 2 mlrd. litų) – reikėtų sukrapštyti patiems .
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių