Raginama dėti daugiau pastangų dėl smurto artimoje aplinkoje

Moterų teisių gynėjos paragino valstybės institucijas skirti daugiau dėmesio sprendžiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo problemas, o tiesiogiai su šio įstatymo taikymą atliekančiai policijai ir specializuotiems pagalbos centrams skirti didesnį finansavimą.

„Prašome dar šiemet peržiūrėti biudžetą ženkliai padidinti policijos ir specializuotos pagalbos centrų finansavimą“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė asociacijos Vilniaus Moterų namai atstovė Lilija Henrika Vasiliauskienė.

Pasak jos, taip pat būtina įdiegti elektroninę sekimo sistemą, kuri leistų kontroliuoti ar smurtautojai prieš moteris ar vaikus nebando vėl prie jų artintis.

Daiva Baranauskienė iš Kauno moterų draugijos žurnalistams sakė, kad policijai trūksta žinių kaip elgtis susidūrus su smurto artimoje aplinkoje atvejais, todėl pareigūnus būtina mokyti.

„Policininkai sunkiai dirba, krūvis jiems labai padidėjo. Valstybė lėšų nenumatė policijos darbo krūvio išaugimui. Šiuo klausimu mes policiją palaikome, tik labai norėtume, kad ir jie susidėliotų prioritetus todėl, kad pats pavojingiausias moteriai gyvenimo laikotarpis yra tada, kai ji bando nutraukti smurtinius santykius. 70 proc. padidėja tikimybė būti nužudytai kai smurtiniai santykiai eina link pabaigos arba skyrybų, arba rimta byla. Žodžiu, kai moteris daro ryžtingus žingsnius“, - teigė ji.

„Lygiai tą patį iliustruoja atvejus Gargžduose. Kitą dieną turėjo įsiteisėti nuosprendis smurtautojui, jis nelaukė tos sekančios dienos, nenorėjo į kalėjimą, buvo ypatingai piktas. Tokiam iškvietimui priskirti žemiausią pavojingumo kategoriją C lygį, mažų mažiausiai neišmanymas“, - kalbėjo D. Baranauskienė.

Pasak jos, policija be raštiško sutikimo informacijos apie nukentėjusias moteris neperduoda specializuotos pagalbos centrams.

„Moterys raštiško sutikimo neduoda, jos bijo, būna pasimetusios, jos būna išgąsdintos ką tik įvykusio smurto atvejo. Būna naktis, kraujas. Ypatingai kaimiškuose rajonuose moterys bijo duoti sutikimą, kad jų kontaktai dar bus kažkam viešinami. Valstybė nepadarė namų darbų, Asmens apsaugos nuo smurto įstatymo pakankamai neviešino“, - kalbėjo ji.

„Padėkite mums, parašykite, kad yra specializuoti pagalbos centrai, kad tai yra draugiškos aukai moterų organizacijos, kad ten yra kompleksinė pagalba, galima rasti supratimą ir kaltinimo, kad tu pati kalta, kad tave sumušė, ten tikrai nebus“, - teigė D. Baranauskienė.

Pasak Generalinės prokuratūros metinės veiklos ataskaitos, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamos veikos 2012 metais sudarė apie 7 proc. visų registruojamų nusikalstamų veikų.