Pusė Lietuvos gyventojų pritaria, kad besivystančias šalis reikėtų paremti

Beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria, kad šalis turėtų teikti pagalbą ir paramą besivystančioms šalims, parodė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atlikta apklausa.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro užsakyto tyrimo duomenimis, trečdalis gyventojų (33 proc.), nesutinka, jog tokias šalis reikėtų paremti, penktadaliui (19 proc.) buvo sunku atsakyti.

"Vilmorus" vadovas Vladas Gaidys ketvirtadienį pristatydamas tyrimą džiaugėsi, kad krizės akivaizdoje dauguma Lietuvos gyventojų deklaruoja paramą besivystančioms šalims.

"Kai kurie rodikliai rodo, kad mažiau sutiktų aukoti, bet pozityvus humanistinis požiūris išliko nežiūrint šių dvejų metų įvykių, procesų", - per spaudos konferenciją sakė V.Gaidys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog lyginant su apklausa, atlikta prieš dvejus metus, nesumažėjo gyventojų, kurie patys sutiktų padėti besivystančioms šalims - jų liko du trečdaliai.

Tiesa, daugiau apklaustųjų nei prieš dvejus metus nurodė galintys per metus skirti iki 10 litų (atitinkamai 63 ir 45 proc.) ir mažiau - iki 100 (9 ir 17 proc.) bei per 100 (0,6 ir 2,1 proc.) litų.

"Sumažėjo potencialus pinigų skaičius, bet nesumažėjo aukotojų skaičius Lietuvoje", - teigė V.Gaidys.

Paklausti, kokioms šalims Lietuva turėtų teikti paramą, daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė Afrikos šalis (57 proc.), daugiau nei trečdalis - Afganistaną (36 proc.), 22 proc. - Haitį, po 15 proc. - Iraką ir Pakistaną.

Mažiau apklaustųjų nurodė, kad Lietuva turėtų teikti paramą buvusioms sovietinėms šalims - Pietų Kaukazo (12 proc.) ir Centrinės Azijos (10 proc.) regionams, Ukrainai (11 proc.), Moldovai (6 proc.) bei kaimyninei Baltarusijai (8 proc.).

Tuo metu Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijos platformos valdybos narės Juditos Akromienės teigimu, Baltarusijai Lietuva skiria daugiausia finansinės paramos po Afganistano - pernai įvairiose srityse jai atseikėta apie 1 mln. 300 tūkst. litų.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigė pasisakantys už tai, kad, nepaisant apklausos ir to, kad nėra labai skurdi valstybė, Baltarusija kaip kaimyninė šalis iš Lietuvos turi sulaukti paramos, ypač dalijimosi patirtimi.

Dauguma pagalbą trečiosioms šalims remiančiųjų kaip pagrindinę priežastį, kodėl joms reikėtų padėti, nurodė "pareigą, nes ir Lietuvai padėjo kitos valstybės" (42 proc.), trečdalis (32 proc.) pasirinko atsakymą, kad "taip padedame ir sau: bus mažiau pabėgėlių, konfliktų pasaulyje", ketvirtadalis (24 proc.) teigė, jog tai krikščioniška pareiga.

Didžioji dalis pritarusiųjų paramai teigė, kad paramos lėšas geriausia būtų skirti tarptautinėms organizacijoms (60 proc.).

Lietuva, anot apklaustųjų, paramą turėtų teikti humanitarinės pagalbos siuntiniais (64 proc.). Trečdalis nurodė, jog reikėtų siųsti specialistus dirbti į tas šalis (31 proc.), 22 proc. teigė, jog Lietuva turėtų perteikti joms savo specialistų žinias.

J.Akromienė atkreipė dėmesį, jog Lietuvos gyventojai dar menkai suvokia, kad vystomasis bendradarbiavimas nėra vien humanitarinė pagalba. Tai, anot jos, savo žinių ir įgūdžių perteikimas trečiosioms šalims, kad šios galėtų vystytis savarankiškai.

Spalio 1-11 dienomis 21 Lietuvos mieste ir 63 kaimuose buvo apklausti 1002 gyventojai nuo 18 metų.


Šiame straipsnyje: parama

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių