Pusė lietuvių apie labdaringą veiklą kalbėti vengia

Vos kas antras lietuvis su savo draugais ir artimaisiais kalbasi apie aukojimą. Svetainės „Aukok.lt“ užsakymu atliktas kompanijos RAIT tyrimas parodė, kad 45 proc. tautiečių visiškai nesikalba šia tema, teigiama pranešime spaudai.

Apie tai dažniausiai kalbamasi su sutuoktiniu ar partneriu (28 proc.) ir draugais (22 proc.). Kur kas rečiau apie aukojimą kalbama su vaikais. Tik 14,5 proc. suaugusiųjų, turinčių šeimoje vaikų, kalba su jais apie aukojimą.

Jauna mama Ugnė dažniausiai anonimiškai perveda tam tikrą atlyginimo dalį labdarai.

„Kadangi dukra dar maža (3,5 metų), o aš aukoju internetu, ji to nemato, nelabai ir yra ką aiškinti. Daugiau aptariame pasidalijimą tuo, ką turime – apie tai kalbame ir dalijantis saldainiais, ir paaukojant elgetai. Manau, svarbu, kad vaikas savo noru sutiktų ką nors atiduoti, o ne būtų verčiamas tai daryti. Daug kalbamės apie vidinę šilumą, atsirandančią su kuo nors pasidalijus kokiu nors daiktu ir matant kito žmogaus šypseną. Iš pradžių procesas vyko sunkiai, dabar dukrytė vis lengviau dalijasi“, – sako motina.

Anot jos, tiek tėvai, tiek mokytojai turėtų aiškinti vaikams apie aukojimą. Rūta Makauskienė, svetainės „Aukok.lt“ projektų vadovė, akcentuoja auklėjimo labdaros ir aukojimo temomis svarbą.

„Mūsų šalyje dar nėra susiformavusios aukojimo tradicijos. Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse vaikai neretai nuo mažens jau žino, kad išaugti rūbeliai ir žaisliukai bus dovanojami tiems, kurie gyvena nepasiturinčiai. Tiesa, tėvai patiria nemažai vargo, aiškindami vaikui, kodėl jo mylimas meškiukas keliaus pas žaislų neturintį mažylį. Tačiau toks auklėjimas duoda daug naudos auginant nesavanaudišką ir geranorišką žmogų. Mūsų šalyje dar tik pradedama suvokti, kokią naudą vaiko asmenybei daro šios pamokos. Tikiuosi, kad kalbėjimas apie aukojimą šeimoje taps vis populiaresnis, o nauja auganti karta jau drąsiau ir atviriau bendraus šia tema“, – sako R. Makauskienė.

Psichologė Egita Dadašova sako, kad žmonės aukoja dėl įvairiausių motyvų, kartais jų net patys iki galo nesuvokdami, todėl ir kalbėti apie tai nėra lengva.

„Vienas aukoja dėl noro padėti, kitas – tam, kad pasijustų svarbus, trečią skatina religija. Tai – asmeniniai motyvai, moralinės nuostatos, apie kurias viešumoje kalbėti nėra lengva. Nors kalbėti apie aukojimą sunku, bet būtina. Ypač vaikams svarbu paaiškinti, kaip gera gyventi tokioje visuomenėje, kur ne tik pats jautiesi gerai, bet ir šalia esantis jaučiasi lygiai taip pat. Būtina vaikus supažindinti su įvairiomis aukojimo formomis ir būdais, papasakoti, kad pagalba, auka gali būti ne tik materialinė, bet ir moralinė“, – sako psichologė.


Šiame straipsnyje: labdaraaukojimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių