Prokurorui J.Lauciui neteks mokėti per 9 tūkst. litų valstybei

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorui Justui Lauciui neteks sumokėti daugiau nei 9 tūkst. litų valstybės naudai.

Tokį sprendimą ketvirtadienį priėmė Vilniaus apygardos teismas (VAT), patenkinęs teisėsaugininko apeliacinį skundą ir pakeitęs Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo verdiktą.

Ši nutartis kasacine tvarka gali būti apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

J.Laucius VAT pateikė apeliacinį skundą dėl praėjusių metų lapkritį priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatuota, kad advokatui Juzefui Kozubovskiui įpareigojimą registruotis policijoje skyręs prokuroras turi atlyginti į apylinkės teismą besikreipusiai Generalinei prokuratūrai padarytą daugiau kaip 9242,74 litų žalą.

Generalinė prokuratūra į teismą su ieškiniu kreipėsi, kai VAT 2007 metais kitoje civilinėje byloje iš jos advokatui priteisė minėto dydžio žalos atlyginimą. Šioje byloje trečiuoju asmeniu buvo patrauktas ir J.Laucius.

Tuomet VAT ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokuroro J.Lauciaus priimti procesiniai sprendimai, kuriais įtariamajam skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas registruotis policijoje, buvo nepagrįsti. Skyrus šią kardomąją priemonę ieškovas J.Kozubovskis prarado per 6 tūkst. litų, nes negalėjo išvykti į užsienį, nors turėjo įsigijęs lėktuvo bilietus. Vyrui taip pat priteista 1500 litų neturtinės žalos, tiek pat - už advokato išlaidas ir 130 litų bylinėjimosi išlaidų.

Ketvirtadienį VAT konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog J.Laucius sąmoningai siekė padaryti žalą minėtam advokatui ar veikė tyčia.

Teismo nuomone, nenustačius tyčios, nėra teisinio pagrindo regreso tvarka atlyginti žalos, kurią J.Kozubovskiui turėjo atlyginti Generalinė prokuratūra.

Praėjusiame posėdyje prokuroras tvirtino, kad J.Kozubovskio atžvilgiu jis nebuvo šališkas ir nesiekė advokatui padaryti kokios nors žalos.

Tuo tarpu Generalinei prokuratūrai teisme atstovavusi Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėja Aistė Berčaitė prašė palikti apylinkės teismo nutartį.

Ji tvirtino, kad prokuroras buvo šališkas ir jį paskirti jau minėtą kardomąją priemonę paskatino asmeninis suinteresuotumas.