Profesorius: aukštųjų mokyklų tarybos gali toliau veikti

Valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo kurį laiką gali veikti toliau, bet nedelsiant turi būti pakeista jų sudarymo tvarka, sako buvęs KT pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Juozas Žilys.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad pagal švietimo reformą įteisintas aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai prieštarauja Konstitucijai, nes sudarant tarybą, akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Profesorius J.Žilys penktadienį BNS sakė kritiškai vertinantis nuomonę, jog po tokio KT išaiškinimo tarybos iškart netenka savo įgaliojimų ir jie perduodami aukštųjų mokyklų senatams. Jo teigimu, aukštųjų mokyklų valdymo tvarka siekiant išvengti chaoso turėtų būti pakeista per protingą terminą, galbūt nustatant laikiną teisinį reguliavimą.

„KT sako, kad tarybos, kurios buvo sudarytos pagal veikiantį įstatymą iki KT nutarimo, gali ir toliau vykdyti kontrolės, priežiūros ir patariamąsias funkcijas, tiesa, priduria, kurios neprieštarauja Konstitucijai. KT akivaizdžiai konstatuoja, kad tos tarybos, kurios šiuo metu veikia aukštosiose mokyklose, gali ir toliau veikti bei vykdyti joms nustatytas funkcijas, tačiau per protingą laiko tarpą įstatymų leidėjas nedelsiant turi koreguoti ypač tarybų sudarymo tvarką, kad nebūtų pažeistos akademinių bendruomenių savivaldos teisės“, - BNS sakė buvęs KT pirmininkas.

„Suprasdamas teisinio reguliavimo problemiškumą, KT net siūlo Seimui, kad reikėtų galbūt nustatyti ir laikiną teisinį reguliavimą greitai, kad vėl būtų orientuojamasi į tuos konstitucinius principus, kuriais remiantis funkcionuoja universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų autonomija“, - kalbėjo jis.

KT ketvirtadienį paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

Profesoriaus J.Žilio nuomone, šis ir kiti KT nutarimai, kuriais teisės aktai pripažįstami negaliojančiais, skatina galvoti apie KT įstatymo keitimą. Jame J.Žilys siūlo numatyti galimybę atidėti KT nutarimo vykdymą, kad per tą laiką būtų galima ištaisyti Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus.

„Atsižvelgiant į tai, kad po KT nutarimų, kuriais teisės aktai pripažįstami negaliojančiais, kyla aibė teisinio reguliavimo problemų, būtų tikslinga, kad KT įstatyme būtų nustatyta KT galimybė kuriam laikui atidėti savo nutarimo vykdymą ir kad įstatymų leidėjas per tą laikotarpį galėtų pakoreguoti teisinį reguliavimą, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tokios normos yra daugelyje pasaulio šalių. Tai amortizuotų šiek tiek KT nutarimo įsigaliojimo pasekmes“, - teigė jis.

„Įstatymų leidėjas apie tokias prerogatyvas atidėti iki tam tikro laiko, nustatyti terminą, per kurį parlamentas turėtų pakoreguoti, o jei nepakoreguoja, tada KT nutarimas įsigalioja. Tai būtų pozityvu ir konstruktyvu“, - sakė profesorius.

Anot J.Žilio, pataisyti teisės aktus Seimui galėtų būti skirtas kelių mėnesių terminas.
„Vieni klausimai galbūt galėtų būti nedelsiant išspręsti, kiti klausimai, pavyzdžiui, dėl tarybų formavimo tvarkos – gal galėtų būti ilgesnis terminas, dėl valstybės finansuojamų vietų, studentų rotacijos po kiekvieno semestro – galima gi iš karto išspręsti. Mėnuo, du mėnesiai, bet iš tiesų toks reliatyvus dalykas dėl terminų“, - sakė jis.

Mokslo ir studijų įstatymas numatė, kad iki 2011 metų pabaigos visiems universitetams ir kolegijoms turi pradėti vadovauti pagal naują tvarką išrinkti rektoriai. Pagal ją, rektorių renka nebe universiteto Senatas, o išorinė universiteto taryba, sudaryta iš švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų narių.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, naujus statutus turi 25 aukštosios mokyklos: 12 universitetų ir visos 13 kolegijų.

Pagal naująją tvarką rektorius jau išsirinko Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo, Sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos universitetai, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, taip pat šešios kolegijos.
Šiuo metu Lietuvoje be specifinę funkciją atliekančios Lietuvos karo akademijos (LKA) veikia 26 valstybinės aukštosios mokyklos. Iš jų vienintelis Vilniaus universitetas nėra atlikęs nė vieno Mokslo ir studijų įstatyme numatyto pertvarkos žingsnio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių