Prieš krizę – su armonika ar sodo žirklėmis

Sunkmečiu tūkstančiai darbo netekusių gyventojų neturi jokio pragyvenimo šaltinio. Tačiau yra ir tokių, kurie sugeba rasti papildomo darbo ir taip prisidurti prie sumažėjusios algos ar pensijos.

Ir tam jiems nereikia jokių ypatingų ryšių, pažinčių ar nepaprastų sugebėjimų. Galimybę papildomai užsidirbti jiems suteikia pomėgis ar tiesiog buityje įgyti įgūdžiai.

Ekonomistas, daug metų genėjęs medžius savo sklype, dabar laisvalaikiu uždarbiauja kitų soduose. Šlifuotojas po darbo valandų eina genėti gyvatvorių ir pjauti krūmų. Paveikslų rėmelių gamintoja skelbiasi apie teikiamas namų tvarkytojos paslaugas, o neįgaliųjų įstaigoje meno vadove dirbanti moteris savaitgaliais ima armoniką ir koncertuoja vyresnio amžiaus žmonių jubiliejų ar kitose šventėse.

Išradingi gyventojai sugeba rasti nišą, rodos, perpildytoje paslaugų rinkoje ir užsidirbti litą kitą ar daugiau. Pavyzdžiui, vienas jaunas panevėžietis specialia technologija atnaujina odinius batus, striukes ir pirštines. Kitas visą žiemą mojavo kastuvų kasdamas sniegą privačių namų savininkų valdose ir jų prieigose.

Šiems žmonėms sekasi nevienodai – vieni turi daugiau užsakymų, kiti – mažiau, bet visi patenkinti, kad per krizę jų paslaugų dar kam nors reikia.

Užsakymų – daugiau nei laiko

Panevėžietis ekonomistas Algirdas daugybę metų domėjosi sodininkyste ir triūsė savo sode. Ilgai jis genėjo tik savo, kaimynų ir pažįstamų medžius. Jie Algirdui dėkojo už gausesnį derlių.

Prieš kelerius metus vyras pasvarstė, kad galėtų užsidribti iš savo pomėgio, ir pasiskelbė genėjantis medžius. Jis patyrė, kad tokios paslaugos poreikis yra nemažas. Jį į savo sodus kvietėsi privačių namų savininkai ir sodų bendrijų nariai.

Kaip tikino Algirdas, jam darbo nesumažėjo ir sunkmečiu.

„Užsakymų sulaukiu tiek, kad galėčiau dirbti kasdien, tačiau atsisakyti tiesioginio darbo neketinu. Kaip žinia, genėjimas – sezoninis darbas. Medžiai pradeda sprogti, ir viskas“, – kalbėjo vyras.

Panevėžietis sakė, kad paslaugų kaina priklauso nuo medžių ir sodo dydžio. Jo tvirtinimu, kartais prie vieno medžio tenka sugaišti ir dvi valandas, jeigu nori tinkamai jį nugenėti ir suformuoti. Už didesnių medžių nugenėjimą Algirdas prašo 20–30 litų.

Šlifuotoju bendrovėje „Aurida“ dirbantis panevėžietis 55 metų Sergejus laisvalaikiu gyventojams kerpa ir formuoja gyvatvores, pjauna krūmus.

Vyras apie savo teikiamas paslaugas deda skelbimus į vietos spaudą. Pasak Sergejaus, palyginti su ankstesniais metais, šiemet pavasarį užsakymų sulaukia mažiau.

„Kol kas nieko gero, bet sezonas dar įsibėgėja, gal atsiras daugiau užsakymų. Žmonės skambina, domisi, gal pradės ir kviestis“, – vylėsi vyras. Priešingu atveju esą neapsimokės uždarbiauti, mat verslo liudijimas kainuoja. Sergejus už vieną metrą nukirptos gyvatvorės prašo maždaug 3 litų.

Rekomenduoja vieni kitiems


Panevėžyje gyvenanti Daiva Petronavičienė 13 metų dirbo mokykloje muzikos mokytoja, o dabar darbuojasi neįgaliųjų globos įstaigoje meno vadove. Savaitgaliais moteris uždarbiauja grodama ir dainuodama jubiliejuose, sidabrinėse ir auksinėse vestuvėse ir kitose vyresnio amžiaus žmonių šventėse.

Moteris tikina, kad užsakymų jai netrūksta ir sunkmečiu, tik uždirba mažiau nei prieš kelerius metus. Tada už vieną koncertą privačiame pobūvyje į kišenę įsidėdavo 600–800, o kartais ir daugiau litų.

„Jeigu ir dabar, per krizę, užsiprašyčiau tokių pinigų, veikiausiai darbo stokočiau. Kadangi daug neimu, groju ne tik klavišiniais instrumentais, bet ir akordeonu, dainuoju tik gyvai, turiu užsakymų“, – kalėjo ji.

D.Petronavičienės visai negąsdina nemaža konkurencija tarp vadinamųjų vestuvių muzikantų. Moteris sakė turinti savo klientų ratą – vyresnio amžiaus žmones, užsakymus gaunanti daugiausia per rekomendacijas.

„Į laikraščius per metus įdedu du tris skelbimus, daugiau nereikia“, – pasakojo ji.

D.Petronavičienė neatsitiktinai linksmina būtent vyresnio amžiaus gyventojus. Pasak jos, geriausi jos klientai – nuo 50 metų. Jaunesniems ji neįtinkanti ir nesistengianti įtikti.
„Grupės „Yva“ dainos „Paukštelis“ nedainuoju, taigi jauniems nepatiksiu“, – juokėsi moteris.

D.Petronavičienės repertuare – IngosValinskienės, Gyčio Paškevičiaus, Stasio Povilaičio, Violetos Riaubiškytės, Radžio ir kitų lietuviškos estrados atlikėjų dainos.

Muzikės teigimu, brandaus amžiaus žmonėms tokia muzika labai patinka, jie kartu dainuoja ir šoka.

„Aš svečiams neleidžiu sėdėti prie stalo ir pasigerti. Žmonos būna patenkintos, kad vyrai namo grįžta nesvirduliuodami“, – kalbėjo ji.

Daivą pobūvio šeimininkai ir svečiai neretai mėgina pavaišinti taurele kita, bet moteris griežtai atsisako.

„Ar jūs darbe geriate?“ Ne. Aš dabar irgi esu darbe“, – paaiškina ji įkyriausiems vaišintojams.

Kaip tikino D.Petronavičienė, jai groti ir dainuoti privačiuose pobūviuose – ne tik galimybė papildyti šeimos biudžetą, bet ir malonumas.

„Žmones linksminu iš širdies ir pati atsipalaiduoju“, – prisipažino ji.

Nori tvarkyti, slaugyti, auklėti

Panevėžietė 55 metų Elvyra daug metų dirbo dabar jau bankrutavusioje „Ekrano“ gamykloje. Moteris nėra bedarbė ir dabar – vienoje bendrovėje gamina paveikslų rėmelius. Iki šių metų ji negalvojo apie papildomą darbą, nes dirbo visą savaitę ir galėjo pragyventi.

Tačiau šiemet darbdaviai darbo savaitę sutrumpino iki 3 dienų, taigi gerokai sumažėjo ir atlyginimas.

Elvyra prieš savaitę įdėjo skelbimą į laikraštį, kad ieško namų tvarkytojos ar auklės darbo. Moteris kol kas sulaukė tik vieno skambučio. Jai buvo siūloma du kartus per mėnesį tvarkyti nuosavą namą su garažu Dembavoje. Namo savininkas pasiūlė per mėnesį mokėti 80 litų, t. y 40 litų už vieną sutvarkymą.

Elvyra atsisakė, nes jai pasirodė per mažai. „Jeigu tai būtų butas, dar pagalvočiau, bet už namo ir garažo sutvarkymą, manyčiau, mažokai“, – sakė ji.

Moteris nemano, kad pavyks greitai susirasti geriau apmokamą namų tvarkytojos darbą.

„Atsivertusi skelbimų laikraštį, radau du pasiūlymus namų tvarkytojoms, o ieškančiųjų tokio darbo skelbimų buvo keliasdešimt. Tiems, kuriems reikia namų tvarkytojų, kaip ir slaugytojų, auklių, turi iš ko rinktis“, – paaiškino ji.

Elvyra pasakojo, kad papildomo namų tvarkytojos darbo ieško ir neranda jos aukštąjį mokslą baigusi marti vilnietė. Tačiau moteris nepraranda vilties susirasti papildomą uždarbį.

Vyras tiria rinką


Panevėžietis Aleksandras Galkinas laikraštyje skelbiasi, kad atnaujina odinius batus, striukes, pirštines, jei reikia – ir odines sofas. Kaip tvirtino vyras, tai jis daro taikydamas specialią technologiją, ji leidžia paslėpti įbrėžimus, įtrūkimus, nubrozdinimus įvairių spalvų odoje.

A.Galkinas sakė tą daryti pradėjęs visai neseniai, jis tiria rinka ir aiškinasi, ar žmonės reikia tokios paslaugos.

Pradžia vyrą nuteikė optimistiškai. Jis pasakojo sulaukęs kelių klientų.

„Žmonės domisi, klausinėja, nes tai, ką aš darau, yra naujovė“, – kalbėjo pašnekovas. A.Galkinas, paklaustas, kiek kainuoja atnaujinti, tarkim, batus, atsakė, kad gerokai pigiau nei įsigyti naujus.

„Jeigu nubrozdinta tik bato nosis, gali pakakti ir 5 litų“, – aiškino jis.

Panevėžio priemiestyje gyvenantis 40 metų Vytas M. dirba naktiniu sargu. Praėjusią žiemą vyras papildomai uždarbiavo kasdamas sniegą privačių valdų savininkams. Jis sakė už paslaugą imdavęs nuo 10 iki 30 litų, nelygu kokį plotą reikėdavo nukasti. Papildomo darbo kasdien neturėdavo, bet per savaitę keliasdešimt litų pavykdavo užsidirbti.

„Verslo liudijimo nepirkau. Kvailystė būtų. Negi mokesčių inspektoriai, pamatę sniegą kasantį žmogų, teirausis, ar jis legaliai dirba“, – kvatojosi vyras.

Vytas M. tikisi papildomo darbo susirasti ir šiltuoju metų laiku. Jo teigimu, visada bus žmonių, kuriems reikia suskaldyti ar sukrauti malkas, padėti pastatyti šiltnamį ir panašiai.

„Aišku, jeigu neturi nuolatinio darbo, vien tik iš sniego kasimo ar malkų skaldymo nepragyvensi, bet prisidurti galima“, – sakė jis.

Išsilavinusieji irgi uždarbiauja

Daugelio darbininkiškų profesijų atstovai – statybininkai, apdailininkai, santechnikai, vairuotojai, siuvėjos, virėjos ir kt. – sunkmečiu apie papildomą darbą gali tik svajoti, nes neturi jokio. O kai kurių specialybių mokytojai, informacinių technologijų specialistai, vertėjai, profesionalios slaugytojos, masažuotojos, fotografai palyginti nesunkiai susiranda papildomo darbo.

Vaikams korepetitorius samdantys tėvai teigia, kad jų paslaugos, palyginti su ankstesniais metais, atpigo vos keliais litais.

Kur kas daugiau savo paslaugas atpigino kompiuterių taisytojai, slaugytojos ir kai kurių kitų profesijų atstovai.


Šiame straipsnyje: krizėPanevėžysdarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių