Prezidentė vetavo su žemėtvarka susijusius įstatymus

Vetuodama Seimo priimtas pataisas žemėtvarkos įstatymuose Prezidentė siūlo visus su valstybine žeme susijusius reikalus palikti vienos centralizuotos institucijos rankose.

Trečiadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretus, kuriais grąžino Seimui tobulinti prieš tris savaites parlamentarų priimtas pataisas Žemės, Žemės reformos ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą įstatymuose.

Šiomis pataisomis Seimas siekia įteisinti tvarką, jog, nuo šių metų liepos 1 dienos panaikinus apskričių viršininkų administracijas, valstybinės žemės valdymas kaimo vietovėse išliktų valstybės rankose, o miestuose būtų atiduotas savivaldybėms. 

"Prezidentė laikosi tvirtos nuostatos, jog visa valstybinė žemė, miškai, vandens telkiniai yra visų Lietuvos žmonių nuosavybė ir turi tarnauti bendriems interesams. Panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį sėkmingai laikosi ir absoliuti dauguma kitų Europos Sąjungos valstybių, kur savivaldybėms nėra suteiktos teisės disponuoti valstybine žeme, tai yra ją parduoti, dovanoti ir panašiai", - teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.

Pasisakydama už žemėtvarkos išlaikymą valstybės rankose, D.Grybauskaitė pareiškė besivadovaujanti Konstitucinio Teismo (KT) ne kartą pateiktais išaiškinimais, jog neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį "valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinti atskirų grupių ar asmenų poreikiams". KT pabrėžė, jog "visas valstybės turtas, žemė taip pat, turi tarnauti viešajam interesui, visos visuomenės poreikiams, tautos gerovei".

"Seimo siūlymas išskaidyti žemės valdymą ne palengvintų, o apsunkintų ir pačių savivaldybių plėtros projektus, nes sprendimus dėl kaimo vietovių valstybinės žemės naudojimo priimtų viena valstybinė institucija - Nacionalinė žemės tarnyba, o dėl miestų teritorijoe esančios valstybinės žemės - savivaldybės, kurių Lietuvoje šiuo metu yra šešiasdešimt. Tokia tvarka kelia abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, kuri įpareigoja, jog valstybės turtas turi būti tvarkomas racionaliai, nešvaistomas', - argumentuoja savo veto Prezidentė.

Primenama, kad abejonių dėl valstybinės žemės miestuose naudojimo, jos valdymo teises perleidus savivaldybėms yra pareiškusi Valstybės kontrolė, nurodžiusi, jog visą valstybės žemę, ir mieste, ir kaime, turi valdyti viena valstybės institucija, o Vyriausybė 2009 metais pagal tai jau yra patvirtinusi Centralizuoto valstybės turto valdymo strategiją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pateikusi išvadas, kuriose teigiama, jog valstybinės žemės valdymo ir disponavimo funckijų perdavimas savivaldybėms ne tik neužkirstų , bet dar padidintų piktnaudžiavimo ir neskaidrių sprendimų dėl valstybinės žemės panaudojimo tikimybę.

Generalinė prokuratūra konstatuoja, jog naujos Seimo priimtos pataisos tik susilpnintų efektyvios kontrolės mechanizmą, įteisintų vienšališką sprendimų priėmimą. Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į daugelį atvejų, kai savivaldybės, išimties tvarka gavusios teisę disponuoti valstybine žeme, pažeidė įstatymus ir pralaimėjo bylas teismuose dėl neteisėtų sandorių ar priimtų administracinių sprendimų.

„Valstybė privalo ne atverti, o užkirsti kelią piktnaudžiavimams valstybine žeme, todėl negaliu pritarti įstatymui, kuriame užprogramuota dar viena galimybė neskaidriems sandoriams ir manipuliavimui valstybine žeme", - pabrėžė valstybės vadovė.

Prezidentės nuomone, dabar galiojanti tvarka, kuri numato, jog teisė naudotis valstybės žeme būtų suteikiama Vyriausybės nutarimu, įvertinus kiekvieną konkretų savivaldybės prašymą konkrečiam projektui, yra pasiteisinusi ir gali toliau veikti, visos valstybei priklausančios žemės valstybinė kontrolė nestabdo ir nestabdys nei miestų plėtros, nei apskričių reformos.

Prezidentė teigia atsižvelgusi ir į grupės Seimo narių, atstovaujančių įvairias politines jėgas, kreipimąsi, kuriame pasiūlytos pataisos vadinamos žalingomis valstybei ir jos žmonėms. Neigiamą nuomonę apie įstatymą yra pareiškusi ir Valstybinė kultūros paveldo komisija, Lietuvos matininkų asociacija, visuomeninės organizacijos, piliečių judėjimai.

D.Grybauskaitės pateiktuose siūlymuose Seimui pabrėžiama, jog už valstybinę žemę ir mieste, ir kaime turi būti atsakinga viena valstybės institucija. Tai galėtų daryti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šias funkcijas vykdytų per teritorinius padalinius visoje šalyje, išliksiančius ir panaikinus apskričių viršininkų administracijas.


Šiame straipsnyje: grybauskaitėveto

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių