Prezidentė sukritikavo projektą, įtvirtinantį teismo tarėjų institutą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Teisingumo ministerijos (TM) parengti siūlymai, kaip įtvirtinti teismo tarėjų institutą, yra vienpusiški ir siauri.

Tai ji pareiškė Prezidentūroje ketvirtadienį vykusioje apskritojo stalo diskusijoje "Visuomenės atstovų dalyvavimas vykdant teisingumą''. Prezidentė taip pat teigė, kad ministerijos parengta visuomenės apklausa dėl tarėjų yra neprofesionali.

„Iš tų klausimų ir formuluočių klausimų, kurie yra primityvūs ir neprofesionalūs, darant iš tūkstančio žmonių reprezentatyvią apklausą su tokiais klausimais gausi tai, ko klausi. Todėl šiandien ir prasideda forumas. Todėl, kad pateiktas įstatymo projektas yra vienpusiškas, siauras ir be diskusijų parengtas bei profesionalumo prasme nykokas“, - sakė šalies vadovė.

Vėliau patikslinta, kad ministerija parengė ne įstatymų pataisas, o tik apibendrino pasiūlymus.

„Aišku, pirmiausia yra apsisprendimas, ar apskritai tarėjų reikia. Mūsų nuomone, tai nebediskutuotinas klausimas. Tarėjų reikia ir dabar klausimas - kokių. Diskutuojant tiek su mokslininkais, tiek su teisėjais ir panašiai, buvo tiesiog bandyta atsakyti į tą klausimą ir buvo prieitos tam tikros išvados ir jos buvo pabandytos išdėstyti teisine kalba bandant tikrai labai laisvai improvizuoti“, - BNS aiškino teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

Pasak prezidentės, TM parengtuose pasiūlymuose atspindėjo savo nuomonę ir „skubotai padarė apklausą, kad pagrįstų savo poziciją“.

Prezidentės teigimu, teismų sistemą „į kurią nors pusę keisti matyt verta, nes žmonių pasitikėjimas teismais rodo, kad taip gyventi ilgai tikrai negalėsime“, todėl ji pakvietė diskusijos dalyvius bendradarbiauti rengiant teismų pertvarkos koncepciją ir sakė inicijuosianti tam darbo grupę.

T.Vaitkevičius savo ruožtu pažymėjo, kad reikia nustoti diskutuoti dėl paties tarėjų instituto reikalingumo ir pradėti spręsti konkretesnius klausimus.
„Nereikia pradėti diskusijos nuo to, ar apskritai reikia tarėjų. Manau, kad ir prezidentės pozicija yra aiškiai pasakyta, kad tarėjų reikia. Tai ne kartą jos išsakyta labai aiški gairė. Tarėjai turi būti efektyvūs - tą visi patvirtino, tą sakome ir mes. Taigi jokio čia nesutarimo nėra, mes tikrai darome tai, ką, kaip matome, ir prezidentė palaiko“, - tikino jis.

Diskusijoje dalyvavusio buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko, Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus Egidijaus Kūrio vertinimu, prezidentė galėjo TM kritikuosi ir griežčiau, nes parengti siūlymai „pakerta ne tik teismo sielą, bet apskritai teisės pagrindus Lietuvoje“.

"Aš esu vienas iš tų žmonių, kurie matė naująjį projektą, apie kurį prezidentė pasakė porą žodžių, kurie, mano manymu, net šiek tiek per švelnūs", - sakė jis.
Tarp labiausiai E.Kūriui užkliuvusių nuostatų - punktas, kad tarėjais galėtų būti ir anksčiau teisti žmonės, svarbu - kad būtų pasibaigęs teistumas.

„Gražu ar ne: šeštas teistumas, septintas teistumas - svarbu, kad jisai pasibaigęs?“, - svarstė E.Kūris.

Jis aštriai kritikavo ir siūlymą, kad tarėjus parinktų savivaldybių administratoriai, kuriems visos kitos valstybės institucijos turi teikti informaciją.

„Tai reiškia, kad savivaldybės tarybos administratorius pastatomas virš Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento. Tai galime pasveikinti save“, - ironizavo E.Kūris.

Buvęs KT pirmininkas kritiškai įvertino ir siūlymą, kad tarėjai su byla galėtų susipažinti tik likus dienai iki teismo, kad jiems užtektų turėti vidurinį išsilavinimą.

„Dar viena problema yra nediskutuota - tai mūsų visuomenės netolerancija. Aš sąžiningai prisipažįstu, kad nelabai įsivaizduoju tarėjus, juo labiau tokius tarėjus kaip čia buvo sugalvota, tokioje byloje kaip visa eilė su Kedžiais susijusių bylų, Jonaitienės byla ar kita kokia nors rezonansinė byla“, - dėstė E.Kūris.

Spalį ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa, kurią vykdė bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad 35 proc. respondentų sutiktų, kad nagrinėjant jų bylą teisme kartu su teisėju dalyvautų visuomenės atstovai, beveik 12 proc. su tuo sutiktų tik tada, jei visuomenės atstovai turėtų patariamojo balso teisę, daugaiu kaip 6 proc. sutiktų tik tada, jeigu visuomenės atstovai turėtų sprendžiamojo balso teisę kartu su teisėju. 20 proc. apklaustųjų nesutiktų su visuomenės dalyvavimu.

Lietuvos vyriausio administracinio teismo šįmet vykdyta internetinė apklausa paodė, kad respondentai reikalingu laikytų visuomenės atstovų dalyvavimą nagrinėjant administracines bylas - taip pasisakė 65 proc. apklaustųjų, priešingai manančių buvo 26 procentai. Šioje apklausoje dalyvavo beveik 700 respondentų.