Prezidentė prieš galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę ES ir NATO šalių piliečiams

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dėl galimos prieštaros Konstitucijai grąžindama Seimui pakartotinai svarstyti Pilietybės įstatymą, siūlo atsisakyti nuostatos dėl dvigubos pilietybės įgijusiesiems Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybės pilietybę.

Prezidentės vertinimu, tokia nuostata ne tik prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl dvigubos pilietybės kaip atskiro atvejo, bet ir pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Seimas priimdamas naujos redakcijos Pilietybės įstatymą leido dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietis įgytų ES ar NATO priklausančios valstybės pilietybę.

"Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas reguliuojant pilietybės santykius būtų pažeistas, jeigu įstatyme nustatant galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę būtų remiamasi ne skirtinga tokių asmenų teisine padėtimi, bet jų naujai įgytos pilietybės valstybės priklausymu tam tikrai tarptautinei organizacijai, valstybių sąjungai", - rašoma dekrete, kuriuo prezidentė grąžina įstatymą Seimui.

Taip pat prezidentė siūlo atsisakyti naujos nuostatos, kad pilietybę išimties tvarka gali būti suteikta, "kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje".

Prezidentė siūlo likti su šiuo metu galiojančia nuostata, numatančia, jog Lietuvos pilietybę išimties tvarka galima suteikti už ypatingus nuopelnus valstybei.

"Lietuvos pilietybė išimties tvarka negali būti teikiama vien tuo pagrindu, jog manoma ar tikimasi, kad būdamas Lietuvos piliečiu asmuo galbūt ateityje turės nuopelnų valstybei. Lietuvos pilietybė negali būti teikiama remiantis spėjimais dėl ateities", - rašoma D.Grybauskaitės dekrete.

Taip pat prezidentė siūlo nustatyti tokį reguliavimą, kad asmuo, kitos valstybės pilietybę įgijęs gimdamas, per trejus metus nuo pilnametystės turėtų apsispręsti, kurios valstybės pilietybę rinktis. Įstatymo nuostatą, kad dviguba pilietybė leidžiama, jei asmuo ją įgijo gimdamas, prezidentė siūlo papildyti - ir jam nėra sukakę 21 metai.

Tuo metu dvigubą pilietybę įgijus per santuoką, kaip ir Seimo priimtame įstatyme, ją būtų galima išlaikyti be jokio termino.

Nauja Pilietybės įstatymo redakcija Seime svarstyta dvejus metus. 2009 metais pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją išvykusiems asmenims, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiesiems po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Dalis ekspertų ir politikų mano, kad toks reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Prezidentė, grąžindama Seimui įstatymą svarstyti iš naujo, akcentuoja, jog norint plėsti dvigubos pilietybės institutą būtinas referendumas dėl Konstitucijos pataisos.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių