Prezidentė: nėra įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. nuo BVP

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pakartojo prieštaringai politikos apžvalgininkų įvertintą nuostatą, kad Lietuva neturi įsipareigojimo siekti skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią sumą.

„Turėčiau labai aiškiai suformuluoti apie kažkokius neva esančius tarptautinius įsipareigojimus. Niekur, jokiose sutartyse 2 proc. nėra“, - Lietuvos radijui pareiškė prezidentė.

"Iš 28 šalių NATO narių tik penkios skiria 2 proc., Lietuva skiria apie 1 procentą. Taip, nėra daug. Bet esmė ne kiek, o kam, ir tų išlaidų kokybė", - teigė D.Grybauskaitė.
Ji svarstė, kad visuomenei sunku paaiškinti, jog gynybos finansavimas turi būti didinamas, tačiau kartu pabrėžė, kad net ir nupirkus ginkluotės už 1 mlrd. litų Lietuvos gynybinė galia žymiai nepadidėtų.

„Be jokios abejonės, turime labai atsargiai ir pamatuotai galvoti. Jeigu (gynybos finansavimą) pakelti iki 2 proc. šiandien, tai reikštų milijardą. Tai dvigubai daugiau, negu reikia pensijų atstatymui. Ir ką nupirktumėm už milijardą litų - truputį daugiau ir kelis tankus. Bet iš tikrųjų mūsų gynybiniai pajėgumai ir sistema ženkliai nuo to nepagerėtų“, - kalbėjo šalies vadovė, kuri pagal Konstituciją yra vyriausioji šalies ginkluotųjų pajėgų vadė.

Prezidentė aiškino, kad Lietuva niekada negalės konkuruoti su didelėmis valstybėmis nei tankų, nei technologijų kiekiu net jei skirs gynybai 10 proc. nuo BVP.

„Ką turime - tai žmones, jų profesionalumą, inovacijas. Tai reiškia, (svarbu) ne tiek, kiek skiriame lėšų, bet kaip jas panaudojame, kaip efektyviai. (...) Todėl turime integruotis ir dirbti kartu su tomis valstybėmis, kur mūsų pajėgos ir mūsų žinios, ir mūsų žmonės gali duoti daug didesnį efektą, daug didesnę pridėtinę vertę ne finansų kiekiu, o investicijų kokybe“, - sakė D.Grybauskaitė.

Ji minėjo, kad kariuomenės struktūra yra „labai keista“, nes apie kaip 60 proc. visų krašto apsaugai skirtų lėšų panaudojama atlyginimams išmokėti, o ne technikai ir inovacijoms.

„Taigi iškraipyta struktūra ir patys gynybos pajėgumai yra gerokai sumenkę. Matomai buvo per didelė klaida staigiai pereiti nuo šauktinių kariuomenės profesionalios, nes tokiai mažai valstybei profesionali ir tik profesionali kariuomenė yra be galo brangus malonumas“, - sakė prezidentė.

Pasak jos, Lietuvos sugebėjimas dalyvauti tarptautinėse misijose ir geras įvertinimas yra pavyzdys, „kad net ir nedidelės išlaidos gali duoti gerokai didesnį efektą negu tankų ar lėktuvų kiekis“.

Gnybos ekspertai pabrėžia, kad NATO šalių politinis įsipareigojimas siekti skirti gynybai 2 proc. nuo BVP yra nuolat pabrėžiamas įvairių aukščiausio lygio Aljanso susitikimų metu. Tokie įsipareigojimai, anot ekspertų, yra ne kartą minėti Valstybės gynimo tarybos nutarimuose.

Įsipareigojimas siekti 2 proc. nuo BVP siekiančio finansavimo gynybai taip pat yra minimas ir nesenuose NATO dokumentuose. 2011 metų kovo mėnesį NATO gynybos ministrų patvirtintose Politinėse gairėse šalys, neskiriančios 2 proc., yra raginamos didinti gynybai skirtą finansavimą.

Egzistuojant tokį įsipareigojimą yra pripažinęs ir premjeras Andrius Kubilius.
„Be abejo tokia nerašyta taisyklė, jeigu taip galima pavadinti, egzistuoja. Mes jos siekiame ir sieksime“, - birželį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
Lietuvą dėl mažo gynybos finansavimo sukritikavę ir sąjungininkai NATO.

„Nes jeigu jūs iš tikrųjų baimintumėtės Rusijos, skirtumėte gynybai tikrai ne perpus mažiau, negu reikalauja NATO standartai. Lenkija puikiai supranta, kad yra NATO pasienio šalis, todėl gynybai skiria 1,95 proc. BVP, o Lietuva – 0,88 proc.“, - interviu „Lietuvos rytui“ liepos mėnesį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Vasaros pradžioje tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas Briuselyje pareiškė, kad Amerika taip pat susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis ir ilgainiui būsimi JAV politikai gali prarasti norą nešti finansinę naštą užpildydami Europos saugumo spragas patiems europiečiams neskiriant deramo dėmesio savo saugumui.

Apie 75 proc. bendro NATO šalių gynybos finansavimo sudaro Jungtinių Amerikos Valstijų lėšos.

Tuo tarpu D.Grybauskaitė antradienio interviu JAV įvardino kaip pagrindinę Lietuvos partnerę Šiaurės Atlanto Aljanse.


Šiame straipsnyje: kariuomenėfinansavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Nelieskit

Nelieskit portretas
Dar to betrūko!!!!!!!!!! Tie du procentai turi būti palikti tik neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų teikiamų paslaugų daliniam bent palaikymui, o ne tuščiai milijonus pravalgančiai niekinei kariuomenei. Gėda ir skaityti. Kad tikrai reikalingą darbą dirbantiems ugniagesiams, galop ir policininkams mokamos mizernios algos, žmonės turi piketuoti, o tie riebiaveidžiai perkasi sau kostiumėlius su kokardom, skandina nudaužtus lėktuvus iš pachmielo - gal ta dėžutė juodoji buvo medinė, kad sudegė vandeny??? kaip rasele, ar žinot? Nelieskite tų 2%, nes kelionėms į naująją zelandiją neužteks, o juk vis tiek esat nusimatę pasiskraidymams dar aštuonis milijonus - patirčiai semtis.

algis

algis portretas
Jau generolai susitare spausti Lietuvos politikus, kad gautu daugiau pinigu. Tik idomu ,kad tie spaudimai prasidejo nuo lenku, veliau del energetikos, o dabar ir armijos lobbi prabilo. Ir tai tada, kai Lietuva dar is krizes neissikapste. Ar nebus tai vieno ar dvieju seimininku darbas, padedant vietos klapciukams?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių