Prezidentė: masinė dviguba pilietybė - tik pakeitus Konstituciją

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai vetavo dvigubos pilietybės ribas gerokai išplečiantį naują Pilietybės įstatymą.

Vetuoti du straipsniai

Įstatymas grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti dėl dviejų straipsnių. Vienas jų dvigubą pilietybę leidžia įgijusiems Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę, kitas - išplečia galimybes gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka.

Prezidentės teigimu, "dauguma naujojo Pilietybės įstatymo nuostatų yra geros ir sveikintinos". Ypač svarbiomis pavadintos pataisos, kuriomis sprendžiami užsienyje gimusių Lietuvos piliečių vaikų bei skirtingų valstybių pilietybes turinčių sutuoktinių ir jų vaikų pilietybės klausimai. 

Tačiau dvi naujos redakcijos Pilietybės įstatymo nuostatos gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms dėl Lietuvos pilietybės.

"Dėl šių įstatymo nuostatų konstitucingumo priimdamas įstatymą abejojo ir pats Seimas", - pastebėjo D.Grybauskaitė. Priminta, kad konstitucinės teisės bei žmogaus teisių ekspertai irgi atkreipė dėmesį, jog dvigubos pilietybės atvejų negalima išplėsti įstatymu.

Reikia keisti Konstituciją

"Pagal Konstituciją dviguba pilietybė yra reta išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Išplėsti galimybes turėti dvigubą pilietybę būtų įmanoma vieninteliu būdu - keičiant pačią Konstituciją", - ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai apie pasirašytąjį dekretą cituojama valstybės vadovė.

Anot jos, sprendžiant dvigubos pilietybės klausimą, ir įstatymus priimantys politikai, ir šalies gyventojai "privalo labai atsakingai įvertinti, kokias pasekmes tai gali turėti emigracijos mastams, nuosavybės restitucijai, rinkimams ir valstybės ateičiai".

Svarstytas dvejus metus ir iš esmės pakeistas

Pilietybės įstatymo nauja redakcija Seime buvo priimta šių metų lapkričio 4 dieną po dvejus metus trukusių svarstymų. Dar 2009 metais projektas buvo pateiktas tuometinio prezidento Valdo Adamkaus sudarytos darbo grupės parengtas įstatymo variantas, kuris iki priėmimo Seime pakeistas iš esmės.

Gana siauras dvigubos pilietybės ribas nustatęs Prezidentūros pateiktas variantas Seime buvo išplėstas, dvigubą pilietybę leidžiant ne tik išvykusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo 11-ąją, kaip buvo nustatyta pirminėje redakcijoje, bet ir emigravusiems po šios datos - jei jie išvykę įgijo ES ar NATO valstybės pilietybę.

Taip pat priimdamas įstatymą Seimas pritarė pasiūlymui, kad Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikta, "kai tai sietina su Lietuvos vardo garsinimu mokslo, ekonomikos, kultūros, meno ir sporto srityse, jai atstovaujant šiuo metu ar ateityje".

Keičiama tik referendumu

Dalis ekspertų, su kuriais trečiadienį susitiko ir Prezidentė, mano, kad toks platus dvigubos pilietybės reglamentavimas prieštarautų Konstitucijai, kuri griežtai riboja dvigubos pilietybės atvejus.

Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis".

Ši konstitucinė nuostatagali būti pakeista tik visuotiniu, privalomu referendumu.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių