Prezidentė: į Kovo 11-ąją mus atvedė tūkstančio metų istorija (papildyta)

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų Seime prisimintos ir šiandieninės šalies problemos.

Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis minėtas ketvirtadienį Lietuvos parlamento rūmų istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Parodė folklorinę programą

Salėje susėdo Nepriklausomybės atkūrimo aktą priėmusios Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Akto signatarai. Dabartinio Seimo nariai susėdo kartu su kitais svečiais tribūnose aplinkui.

Susirinkusiems parodyti istoriniai  1990 metų kovo 11 dienos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo posėdžio kadrai, kai Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis perksiatė priimtąjį Aktą ir vardinio balsavimo rezultatus. Už Aktą balsavo 124 deputatai, prieš nebuvo niekas, susilaikė 6.

Folkloro ansambliai parodė susirinkusiems programą su tautiniais rūbais, juostomis, liaudiška muzika, tarmiškai skaitytomis eilėmis.

“Valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys”

“Nepriklausomybė buvo siekis, suvienijęs visą mūsų tautą. Prisiminkime, kokie visi buvome laimingi, bebaimiai ir stiprūs. Tautos vienybė atlaikė blokados ir Sausio 13-osios kruvinąjį išbandymą. Sustiprėjome, mumis patikėjo pasaulis, Lietuvos trispalvė grįžo į Jungtines Tautas, iškelta NATO ir Europos Sąjungoje”, - sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Į Kovo 11-ąją mus atvedė tūkstančio metų istorija”, - pridūrė ji.

Prezidentė paragino apgynus ir sustiprinus Lietuvos nepriklausomybę, “neprarasti tikslo, kuris mus jungtų”. “Valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys”, - pabrėžė ji.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis apgailestavo, kad „aukštas valstybės statusas, deja, netapo visos tautos lūkesčiu“. „Kodėl ne visi piliečiai kūrė savo valstybę, ją džiaugiasi ir didžiuojasi? Man atrodo, atsakymas paprastas - kurti valstybės negali piliečiai, kurių orumas nuolat žeidžiamas“, - kalbėjo kardinolas.

Perskaitė JAV prezidento sveikinimą

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis savo kalboje prisiminė dvidešimties metų senumo įvykius. Tačiau kalbos pabaigoje perėjo prie nūdienos aktualijų. “Mes turime teisę svajoti bei tikėtis ir po dvidešimties metų, kad būsime saugūs ir laisvi”, - pabrėžė jis, dabartinę politinę situaciją Europoje apibūdindamas kaip keliančią nerimą dėl stiprėjančio konformizmo ir pataikavimo revanšistinėms jėgoms Rusijoje.

Buvęs Estijos Aukščiausiosios Tarybos vadovas ir prezidentas Arnoldas Ruutelis priminė, kad jo valstybė 1990-1991 metais paskelbė pereinamąjį laikotarpį nepriklausomybei paskelbti. “Tačiau Lietuva, 1990 metų kovo 11 dieną paskelbusi atkurianti savo nepriklausomybę, buvo mums lyg kelrodė žvaigždė”, - pastebėjo A.Ruutelis.

Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorės padėjėjo pavaduotoja Pamela Quanrud perskaitė savo šalies prezidento Baracko Obamos sveikinimą. “Tuomet tapote vilties deglu visiems pasaulyje, siekiantiems laisvės”, - be kita ko sakoma sveikinime.

Lietuviai tapo pavyzdžiu

Lietuvos nepriklausomybę pirmosios pripažinusios Islandijos parlamento Altingo vadovė Asta Johannesdottir informavo, kad islandų parlamentarai šiomis dienomis priėmė rezoliuciją su sveikinimais Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga.

Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ragino Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes tampriau bendradarbiauti su Lenkija, siekiant savo tikslų Europos Sąjungoje bei NATO. “Demokratija duoda mums daug, bet gali duoti dar daugiau”, - sakė jis.

Slovėnijos prezidentas Danilo Turkas teigė, kad prieš du dešimtmečius slovėnus siekti laisvės paskatino “drąsus lietuvių pavyzdys”. “Mes supratome tada, kad pokyčiams laikas atėjo”, - kalbėjo D.Turkas.

Suomijos vadovė Tarja Halonen teigė, kad tuomet, prieš dvidešimt metų, iš Lietuvos laisvės siekis pasklido po visą Europą ir pasaulį. "Bendradarbiaukime, kad ateityje pasaulis būtų geresnis mums ir mūsų vaikams", - sakė ji.

Atsiprašė už Rusiją

Rusų disidentas ir buvęs politinis kalinys Sergejus Kovaliovas prisiminė, kad toje pačioje salėje kalbėjo ir lygiai prieš dvi dešimtis metų. “Tada raktiniai mano kalbos žodžiai buvo “atleiskite mums”. Ir šiandien esu priverstas tuos pačius žodžius pakartoti. Atleiskite pirmiausia mums, rusams, už tai, kad iki šiol vengiame žodžio “okupacija”, kalbėdami apie Baltijos valstybių istoriją”, - sakė jis.

Minėjimą užbaigė 1990 m. kovo 11 d. gimusi Evelina Veličkaitė. “Aš noriu pasakyti “taip” ateičiai savo šalyje”, - pastebėjo ji, prisiminusi, kad šiuo metu pernelyg daug kalbama apie išvažiavimą iš Lietuvos.

Buvo kviesti, bet neatvyko

Iškilmėse taip pat dalyvavo Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas, Ukrainos užsienio reikalų ministras Petro Porošenko, Armėnijos, Bulgarijos, Čekijos, Gruzijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Moldovos, Norvegijos, Slovėnijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos parlamentų atstovai, buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennisas Hastertas.

Kvietimus gavę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, Ukrainos vadovas Viktoras Janukovyčius ir jų kolega iš Baltarusijos Aleksandras Lukašenka paskelbė neatvyksiantys.


Šiame straipsnyje: kovo 11

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių