Premjeras: yra galimybių taupyti švietimo ir sveikatos sąskaita

Premjeras Andrius Kubilius tikras, kad galima rasti taupymo būdų planuojant išlaidas net ir varganai finansuojamoms švietimo ir sveikatos apsaugos sritims.

Po savaitės Vyriausybė turėtų pradėti svarstyti kitų metų biudžeto projektą, kurį iki spalio vidurio turi pateikti Seimui priimti.

Vyriausybės vadovas A.Kubilius pastebėjo, kad 2011 metų biudžetas „atrodys taupus“. „Tai yra toks, koks nepaliks ateities kartoms nepakeliamų skolų“, - sakė premjeras žurnalistams po pirmadienį įvykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame biudžeto projektas dar nebuvo pristatytas. Tačiau Finansų ministerija jau baigia jį rengti ir jau spalio pradžioje pateiks Vyriausybei.

Ministras pirmininkas pakartojo, kad kitąmet biudžeto deficitas turi siekti ne daugiau kaip 6 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). „Deficitas sieks 6 proc., gal netgi dar mažiau“, - sakė A.Kubilius.

Suplanuotas šių metų biudžeto deficitas yra apie 8 proc.. BVP, bet dėl geriau surenkamų pajamų turėtų būti kiek mažesnis.

„Bet deficito mažinimas nėra savitikslis dalykas. Noriu priminti, kad 2007 metais skolos aptarnavimui buvo skiriama 500 milijonų litų, o šiuo metu vien tam skiriami 2 milijardai litų per metus. Tai net skolų gražinimui, o tik palūkanoms mokėti. Jeigu nieko nedarytume ir nemažintume deficito, tai jau po poros metų vien palūkanoms mokėti turėtume skirti virš 4 mlrd. litų. Tai būtų sunkiai pakeliama našta. Tikrai negalime sau to leisti“, - tvirtino A.Kubilius.

Todėl, pasak jo, ir yra žiūrima, kaip mažinti deficitą. Kitąmet jis turėtų siekti apie 6 proc. BVP, 2012 metais - 3 proc.

Paklaustas, iš kokių šaltinių bus mažinamos išlaidos ir kartu biudžeto deficitas, A.Kubilius paminėjo skurdžiausiai finansuojamas sritis – švietimą ir sveikatos apsaugą. „Mes matome galimybes mažinti deficitą, ypač tose srityse, kur didžiausios viešosios išlaidos. Matome švietimą, sveikatą, kur, mano įsitikinimu, galime labai racionaliai pažiūrėti, kaip, išlaikant tą pačią paslaugų kokybę, lėšas naudoti efektyviau ir taupiau“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė irgi nekonkretizavo, kaip galėtų būti taupomos lėšos kai kuriose srityse, įskaitant ir švietimą bei sveikatos apsaugą. „Apie taupymo ir racionalesnio lėšų naudojimo galimybes derėtų klausti kiekvienos srities ministro“, - tepasakė ji.

Anksčiau finansų ministrė tvirtino, kad kitais metais valstybės išlaidos turėtų būti tokios pat, kaip ir šiais metais, kai jos dėl finansinio sunkmečio apkarpytos iki 10-15 proc., arba netgi bus dar sumažintos iki dešimtadalio.