Premjeras: nuo meilės iki neapykantos – trumpas atstumas

Prasidedantį paskutinį politinį sezoną prieš kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų kampaniją premjeras Andrius Kubilius pasitinka demonstruodamas pasitikėjimą savo galimybėmis įtikinti skeptiškai nusiteikusius rinkėjus, kad nepopuliarūs Vyriausybės sprendimai buvo būtini ir naudingi šalies ekonomikai.

– Ar jaučiate, kad tai gali būti paskutinis jūsų visas politinis sezonas premjero poste?

– Valdančioji koalicija turi parodyti rinkėjams gana didelius nuveiktus darbus. Be abejo, yra ir nepadarytų darbų. Neabejoju, kad oponentai į juos nukreips kritikos strėles. Bet mūsų užduotis – parodyti, ką realiai padarėme ir ko pasiekėme, nubrėžti, kuriems darbams reikia tęstinumo. Taip galime tikėtis rinkėjų pasitikėjimo.

Turime parodyti žmonėms, kad net ir esant labai sunkiai situacijai padarėme sudėtingus, nepopuliarius, bet būtinus darbus.

– Bet dėl tų darbų jus nušvilpia, nemėgsta komentatoriai internete, jūsų reitingai menki. Argi tai leidžia tikėtis, kad po metų rinkėjai balsuos už jus?

– Nuo meilės iki neapykantos labai trumpas atstumas.

Tikiu lietuvių išmintimi. Matau bendraudamas su žmonėmis, kad daug jų galima priskirti tai grupei, kurią Ronaldas Reaganas kadaise pavadino tyliąja dauguma. Lietuvoje irgi yra tokia dauguma, kurios nepaveikia nei kokia nors aštri kritika, nei švilpimai. Prieš rinkimus jie tiesiog analizuoja situaciją, politikų nuveiktus darbus ir iš to sprendžia, ar toliau pasitikėti jais.

– Kokie pagrindiniai darbai, kuriuos planuojate artimiausiems metams iki rinkimų?

– Šį rudenį svarbiausias darbas kaip visada yra biudžetas. Mūsų uždavinys – užtikrinti, kad būtų išlaikytas pasiektas finansų stabilumas. Jis reikalingas, kad ekonomika ir toliau atsigautų.

Vadinasi, turi būti tęsiama tai, ką šioje srityje darėme iki šiol ir kas akivaizdžiai pasiteisino. Diržų atpalaiduoti dar tikrai negalime, griežtas taupymo programas turime taikyti ir toliau. Tuo ir vadovausimės rengdami kitų metų biudžetą, kurio pagrindinis iššūkis – sumažinti deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

– Kokiomis priemonėmis tai bus daroma? Juk kitąmet bus ir papildomų išlaidų, pavyzdžiui, pensijų grąžinimas į prieškrizinį lygį. Tai tikrai nepadės mažinti deficito.

– Matome visas galimybes atkurti pensijas. Tai bene vienintelė išlaidų eilutė, kuri smarkiau padidės. Visas kitas išlaidas ketiname palikti to paties lygio, kokios buvo ir šiemet. Tik kai kur galimos nesmarkios korekcijos.

– Tikitės, kad susispausti iki 3 proc. deficito pavyks tik iš ekonomikos augimo ir iš šešėlinės ekonomikos galbūt ištrauktų lėšų, nors šiemet tos viltys ne visai pasiteisino?

– Ekonomikos augimas ir geresnis mokesčių administravimas yra išties svarbiausi dalykai, planuojant pasiekti norimus deficito skaičius.

Matome, kad tai, ką planavome šiemet mokestinėje dalyje, iš esmės yra vykdoma. Yra tam tikrų problemų surenkant akcizus, bet kur kas geriau nei planuota surenkami pridėtinės vertės ir kai kurie kiti mokesčiai. Tai leidžia tikėtis, kad ir kitąmet šios tendencijos išliks, ir mes galėsime pasiekti tai, ko norime, neįvesdami nei naujų mokesčių, nei didindami esamų.

– Minėjote, kad išlaidų eilutės nedidės. Krašto apsaugos ministrė vylėsi, kad jos sričiai kitąmet bus skirta 130 mln. litų daugiau. Vadinasi, tai vilčiai nelemta išsipildyti?

– Skaičiuosim, žiūrėsim. Tačiau pamatinis saugumo iššūkis mums šiuo metu yra finansų saugumas. Todėl deficito mažinimas kur kas svarbesnis nei kokie nors kiti procentai.

Kita vertus, tikrai neleisim toliau mažėti krašto apsaugos procentams. Papildomai ieškosime lėšų, imsimės ir kitų veiksmų, kad situaciją šioje srityje gerintume.

– Naujų mokesčių neplanuojate?

– Mokesčius protinga įvesti tada, kai dėl to yra politinis konsensusas ir įmanoma pasiekti rezultatą.

Jau išbandėme diskusijas dėl mokesčių sistemos ir turime konstatuoti, kad kai kurios iniciatyvos dėl mokesčių, svarstytos Vyriausybėje, nesulaukdavo palaikymo Seime. Tai matome, vertiname realią situaciją ir neturime iliuzijų, kad būtų galima kalbėti apie mokesčių sistemos kokius nors esminius pakeitimus kitais metais. Sumažinti biudžeto deficitą sieksime kitomis priemonėmis.

– Kada galėtų būti didinama minimali alga?

– Tikimės rugsėjo antroje pusėje su Trišalės tarybos partneriais pasirašyti naują socialinį susitarimą, kuriame aptartume įvairius dalykus, tarp jų ir minimalios algos kėlimo sąlygas ir galimybes.

Bet būtų gerai, kad konkretumas dėl tokių klausimų kaip minimalios algos kėlimas atsirastų tuomet, kai būtų didesnis aiškumas dėl pasaulinių rinkų stabilumo.

– Tai reiškia, kad susitarime nebus įrašyta konkreti data, nuo kada galėtų būti keliama minimali alga?

– Jame bus surašyta, kokioms sąlygoms esant galėtų būti priimamas toks sprendimas. O jis pats būtų priimamas jau atskirai, priklausomai nuo to, kada tokios sąlygos susidarytų.

Negalėčiau paneigti, kad taip gali atsitikti ir šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje. Bet ir lygiai taip pat tokios galimybės gali susidaryti tik metų viduryje. Tad apie konkrečią datą, kada kils minimali alga, kol kas sunku kalbėti.

– Gal jau galima galvoti apie pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sugrąžinimą iki buvusių 18 proc., nes jo padidinimas buvo vadinamas laikina priemone kovojant su krize?

– Galvoti ir svarstyti visada galima. Bet ne visada įmanoma priimti atitinkamus sprendimus.

Kitais metais dar turime konsoliduoti biudžetą, mažinti deficitą. Tai neleidžia galvoti apie sprendimus, kurie galėtų mažinti biudžeto pajamas. Todėl ir apie šio mokesčio sugrąžinimą į buvusį lygį kalbėti dar per anksti. Ne anksčiau kaip kitų metų pabaigoje būtų galima konkrečiau pradėti diskusijas, kada būtų galima vėl pamažinti PVM.

Bet kitąmet dar išliks esamos PVM lengvatos šilumai, vaistams, knygoms ir viešbučiams.

– Tačiau šildymo kainos vis vien smarkiai šoktelės į viršų?

– Derybos su „Gazprom“ dėl dujų kainų tebesitęsia. Turbūt lapkritį matysime jų rezultatus ir tada bus galima pasakyti, ar tikrai naująjį šildymo sezoną kainos smarkiai keisis. Viltingai nuteikia Europos Komisijos pastarasis sprendimas bendru visos ES frontu derėtis dėl energetikos žaliavų kainų. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog tos kainos nebus tokios aukštos kaip dabar gąsdinama.

Todėl kiek anksti daryti toli siekiančias išvadas, kad ateinantį sezoną labai jau smarkiai padidės šildymo kaina.

Šiomis dienomis paskelbta, kad dujų kaina padidėjo 37 proc., tai rugpjūčio duomenys, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu. Kaip bus spalį ir lapkritį, dar pamatysime.

– Šią savaitę matėme visokių pokyčių energetikos sektoriuje, į paviršių išlindo nesutarimai ir konfliktai. Kas ten vyksta?

– Energetikos ministerija ir Vyriausybė ėmė varyti gilias permainų vagas energetikos sektoriuje, ko nebuvo daroma 20 metų. Siekiame konkrečių projektų realizavimo – Visagino atominės elektrinės (VAE), suskystintų dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybų, dujų sektoriaus pertvarkos, taip pat ir su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymu susijusių darbų įvykdymo.

Visi šie projektai smarkiai pajudėję į priekį. Juos jau realizuoja ne tiek Energetikos ministerija, bet tam įkurtos specialios valstybinės įmonės.

Natūralu, kad ministerija ir asmeniškai viceministras Romas Švedas vykdė politinį šių didelių projektų kuravimą. Bet labai konkrečius projektų darbus vykdė jau specialiosios įmonės.

IAE uždarymo projektas mums kelia šiek tiek susirūpinimo. Nors matome ir tam tikros naujos kokybės, bet esminio persilaužimo nėra, palyginti su tuo, ką paveldėjome iš socialdemokratų ir Viktoro Ševaldino valdymo. Esminės problemos susijusios su branduolinių atliekų saugojimo projektų statybomis, kurias vykdo „Nukem“. Sutartyse su šia bendrove užprogramuotos galimybės vėluoti, ginčytis dėl terminų ir kainų, iš esmės šantažuoti valstybę. Ta situacija mums netinka. Dėl jos kėlėme didelius reikalavimus naujai IAE vadovybei. Bet ne viską pavyko padaryti. Todėl vadovybė buvo keičiama. Taip jau būna, kad keičiami vadovai ne visada būna patenkinti, todėl jie išeina į viešumą ir pradeda garsiai skųstis ar politikuoti. Kalbu apie Osvaldo Čiukšio pastaruosius pareiškimus.

O R.Švedas pustrečių metų politiškai dirbo su visais tais dideliais projektais. Vertinu jį kaip profesionalą, siūliau jam elgtis kitaip. Bet jis apsisprendė išeiti.

– Dėl nesutarimų su energetikos ministru?

– Čia O.Čiukšio versijos ir pareiškimai. Nenorėčiau jų komentuoti.

– Ar dėl R.Švedo išėjimo gali keistis susitarimų dėl VAE statybų sudarymo grafikai?

– Viskas vyksta pagal numatytus grafikus. Mūsų tikslas – šių metų pabaigoje turėti koncesijos ir akcininkų sutartis dėl elektrinės statybų su pasirinktu strateginiu investuotoju „Hitachi“ ir kitais partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija.

Iš šių šalių energetikos bendrovių neturime jokių signalų, kad jos trauktųsi. Demonstruojamas suinteresuotumas VAE projektu, yra paskirtos solidžios derybininkų grupės. Politiniu lygiu taip pat neteko girdėti prieštaravimų dalyvauti VAE statybose. Tikiuosi, kitą savaitę susitikę Rygoje visų keturių valstybių premjerai tik dar kartą patvirtinsime politinę paramą šiam projektui.

„Hitachi“ irgi demonstruoja susidomėjimą juo, demonstruoja didelį aktyvumą, mato ekonominę naudą.

– Bet ar jūs tikras, kad prieš rinkimus įvairių interesų kupinas Seimas patvirtins pasiektus susitarimus dėl VAE statybų?

– Akivaizdu, kad yra įvairių interesų grupių, tarp jų ir mūsų naujos atominės elektrinės priešininkų. Tikriausiai jie bandys daryti įtaką ir Seimui, ir regiono partneriams. Bet kai kalbame apie Seimą, esu įsitikinęs, kad nepaisant įvairių grupelių bandymų daryti įtaką, pakaks politinės išminties priimti teigiamus sprendimus dėl šio svarbaus projekto įgyvendinimo.


Šiame straipsnyje: Andrius Kubilius

NAUJAUSI KOMENTARAI

jo

jo portretas
kaip nir nuo durniaus iki genijaus...

Kęstas

Kęstas portretas
_Lietuvoje degalai atskaičius mokesčius kažkodėl lieka brangesni nei kitose Baltijos šalyse ir kaimyninėje Lenkijoje._ Kažkodėl... Kai A.Kubilius atidavė Mažeikių naftą amerikiečių bendrovei, jis sukūrė monopolines sąlygas. Dabar A.Kubilius atiduoda branduolinę energetiką japonų bedrovei. Vėl kuriamos monopolinės sąlygos. Šį kartą elektros rinkoje. Vėl turėsime aukščiausią elektros kainą regione. Kam renkate kubilinius valdžion? Kada pasimokysite?

lietuvis

lietuvis portretas
apsoliuciai nieko nepadare, tik nuskurdino zmones. su visa pagarba pensininkam, bet kubilius jas grazina ne is meiles ir pagarbos pensininkam, bet delto kad tai potencialus rinkejai,man atrodo kad 4 metam jis politinis lavonas, bet ka rinkti vietoja ju? per 20 metu visos partijos buvo valdzioja, visos tik skurdino. turejom savo atomine o uz elektra mokejom brangiausiai is viso regijono. gal geriau is viso nieko nerinkti? tik ydomu kaip jie tada ateis prie lovio? belgai gyvena be valdzios ir dar visi gyvi.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių