Prašoma nušalinti J.Laucių nuo E.Kusaitės bylos tyrimo

Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius generalinio prokuroro Dariaus Valio prašo nušalinti prokurorą Justą Laucių nuo Eglės Kusaitės bylos tyrimo bei atlikti jo veiksmų šioje byloje pagrįstumo ir teisėtumo tyrimą.

Taip pat D.Valio prašoma, nustačius J.Lauciaus veiksmuose Lietuvos Respublikos įstatymų ir/ar profesinės etikos pažeidimų, patraukti jį atsakomybėn bei atlikti tyrimą dėl leidimo Rusijos Federacijos saugumo pareigūnams apklausti E.Kusaitę pagrįstumo bei šios apklausos aplinkybių, tarp jų ir E.Kusaitės žmogaus teisių, galimų pažeidimų.

D.Valiui išsiųstame prašyme L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius išdėsto su E.Kusaitės baudžiamojoje byloje atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes, kurios, anot jų, leidžia daryti prielaidas, jog prokuroras J.Laucius elgėsi neetiškai, pažeidė ir sudarė sąlygas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus bei įtariamosios žmogaus teises.

L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius rašo, jog Generalinė prokuratūra informavo, kad šių metų balandžio mėnesį apklausti įtariamosios į Lietuvą buvo atvykę Rusijos Federacijos (RF) saugumo pareigūnai. Prašymo teikėjus taip yra pasiekusi informacija, kad, atliekant minėtąjį ikiteisminio tyrimo veiksmą, galimai nebuvo garantuota E.Kusaitės teisė turėti gynėją bei jos atžvilgiu galėjo būti panaudotos psichinės bei fizinės prievartos priemonės. Apklausai atlikti E.Kusaitė galimai buvo išvežta iš suėmimo vykdymo vietos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – į kitas patalpas.

„Rusijos Federacijos saugumo tarnyba nėra teisingumo įstaiga. Nors LR ir RF sutartis dėl Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ir numato, kad Lietuvos teisingumo įstaigos gali teikti teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir kitoms, t.y. ne teisingumo, RF įstaigoms, manome, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra turėjo įvertinti politinį prašymo apklausti E.Kusaitę kontekstą ir jo netenkinti. Valstybės, su kuria Lietuvos Respublikos nesieja tvirtesni politiniai saitai, slaptosios tarnybos pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje, galimai pažeidžiantys draudimą taikyti žmogaus garbę ir orumą žeminančias ir fizinį skausmą sukeliančias priemones bei nesuderinami su teisės į teisingą procesą principu, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams bei meta šešėlį Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai“, - prašyme dėsto L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius.

Prašyme rašoma, kad šių metų birželį vienas iš pareiškėjų, Žmogaus teisių instituto direktorius H. Mickevičius, kreipėsi į prokurorą J.Laucių prašydamas suteikti galimybę pasimatyti su suimtąja E.Kusaite tam, kad galima būtų išsklaidyti abejones dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje byloje. Tačiau J.Laucius atsisakė suteikti tokią galimybę, konstatuodamas, kad prašymas pasimatyti su suimtąja turi bandymo kištis į prokuroro procesinę veiklą požymių. Tokie veiksmai, t.y. prašymas pasimatyti su suimtąja, prokuroro J.Lauciaus nuomone, ne tik nėra galimi, bet ir įstatymo tiesiogiai draudžiami.

„Toks prokuroro J.Lauciaus elgesys turi požymių gąsdinti Lietuvos piliečius ir neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei profesinės etikos. Pastebime, kad draudimo prašyti pasimatymo su suimtu asmeniu joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenumato“, - įsitikinę prašymo teikėjai.

Taip pat prašyme D.Valiui rašoma, kad šių metų gegužės 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomojo kalinimo E.Kusaitei pratęsimo, prokuroras J.Laucius pareiškė, kad įtariamoji buvo sulaikyta išvykstanti į Rusiją tam, kad ten susisprogdintų Rusijos kariniuose objektuose. Tokiu viešu pareiškimu prokuroras J.Laucius pažeidė E.Kusaitės nekaltumo prezumpciją.

Be to, prašymo teikėjus yra pasiekusi informacija, kad 2009 m. spalio mėnesį sulaikius E.Kusaitę, ji buvo apklausta neužtikrinus, kad apklausoje dalyvautų jos pasirinktas advokatas. L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius primena, kad teisė į gynėją atsiranda tada, kai asmeniui yra akivaizdu, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje asmens sulaikymas yra laikomas aplinkybe, leidžiančia pagrįstai manyti, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą.

Pateikę D.Valiui prašymą, L.Donskis, D.Kuolys ir H.Mickevičius prašo D.Valio juos informuoti apie tyrimo veiksmų pradžią ir eigą.

Europos Parlamento narys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius jau du kartus yra kreipęsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną, prašydami pradėti tyrimą dėl galimų pavojų nacionaliniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimų vykdant operatyvinę veiklą bei ikiteisminį tyrimą klaipėdietės E.Kusaitės byloje.

G.Grinas yra pasakęs, kad sieks „kuo objektyviau atlikti vidinį tyrimą“ ir paprašius prašymo teikėjų informuoti VSD apie jiems žinomus „VSD darbuotojų veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės“. Pareiškėjai jam uždavė vienuolika viešojoje erdvėje jau seniai iškeltų su E.Kusaitės byla susijusių klausimų ir laukia atsakymo.