Prašoma atšaukti Nobelio taikos premiją M.Gorbačiovui

Per sovietų agresiją 1991 metų sausį Vilniuje žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis prašo atšaukti Nobelio taikos premiją buvusiam Sovietų Sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui.

„Šiandien išsiunčiau kreipimąsi į Norvegijos Nobelio taikos komitetą su prašymu apsvarstyti galimybę atšaukti Nobelio taikos premiją, įteiktą Michailui Gorbačiovui 1990 metais“, - penktadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seimą pranešė R.Povilaitis.

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad M.Gorbačiovas, kaip valstybės vadovas yra atsakingas už SSRS ginkluotųjų pajėgų, SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ir SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) pajėgų veiksmus 1991 metų sausio 13-ąją Vilniuje. Lietuvoje šie veiksmai vertinami kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui.

„Net jeigu minėtosios ginkluotosios pajėgos veikė be M.Gorbačiovo įsakymo (kaip teigia jis pats), jo tylus pritarimas arba nesiėmimas vėliau veiksmų ištirti įvykį ir nubausti asmenis, naudojusius ginkluotą jėgą - kovinius šaudmenis, sunkiąją karinę techniką - prieš civilius asmenis ir civilius objektus, taip pat sudaro pagrindą M.Gorbačiovo atsakomybei pagal tarptautinės baudžiamosios teisės standartus“, - kalbėjo R.Povilaitis.

Jis priminė, kad buvęs SSRS prezidentas nebendradarbiauja su Lietuvos teisėsauga, kuri siekia jį apklausti.

„1990 metais Michailui Gorbačiovui buvo įteikta garbinga ir prestižinė Nobelio taikos premija. Tačiau manau, kad savo veiksmais ar nusikalstamu neveikimu 1991 metais dėl įvykių Vilniuje ir kitose vietose, kai byrant SSRS buvo naudojama ginkluota jėga, Michailas Gorbačiovas paniekino jam suteiktą garbingą apdovanojimą, - kalbėjo laisvės gynėjo sūnus. - Jo pabrėžtinis nenoras reaguoti į teisėtą Lietuvos reikalavimą teisiškai ištirti šiuos įvykius ir M.Gorbačiovo vaidmenį juose tik patvirtina buvusio SSRS prezidento nehumanišką poziciją, su kuria aš, kaip žmogus, dėl šių įvykių praradęs tėvą, negaliu taikstytis.“

Pasak R.Povilaičio, M.Gorbačiovas Vakaruose idealizuojamas, požiūrio į jį nepakeitė net Sausio įvykiai.

Be to, Lietuvoje įvykdyto nusikaltimo nedrįsta pripažinti ne tik Rusijos valdžia, bet ir kai kurios Vakarų Europos valstybės. R.Povilaičio teigimu, tą Lietuva pamatė šią vasarą, kai įtariamasis nusikaltimais žmoniškumui Michailas Golovatovas buvo skubiai „išsuktas nuo perdavimo Lietuvos teisėsaugai“.

Buvusiam Sovietų sąjungos vadovui M.Gorbačiovui Nobelio taikos premija buvo įteikta 1990 metais už Šaltojo karo nutraukimą.

A.J.Povilaitis 1991 metų sausio 13-ąją buvo nušautas sovietų karių prie Vilniaus televizijos bokšto.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.