Požeminės slėptuvės - nykstanti rūšis

Katastrofos atveju klaipėdiečius nuo radiacijos ar cheminio užteršimo saugotų sandarūs plastikiniai langai. Šaltojo karo reliktai - slėptuvės, skirtos apsisaugoti nuo radiacijos, bombardavimo ir cheminių atakų, tampa našta įmonėms.

Naudoja kaip sandėlius

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos departamento direktorius Stanislovas Kučinskas teigė, kad 1993 metais sąrašuose buvo 99 slėptuvės, 2006 sąrašuose figūravo 53 slėptuvės, šiuo metu jų liko 44. Direktorius aiškino, kad visos 44 slėptuvės priklauso Klaipėdos bendrovėms. Įvykus katastrofai jomis pasinaudotų dalis įmonių darbuotojų.

Po daugiabučiais įrengtas slėptuves butų ūkis perdavė namų valdoms. Kadangi civilinės saugos specialistai kas porą metų slėptuves tikrindavo ir reikalaudavo palaikyti tvarką, valdos, nenorėdamos rinkti papildomų mokesčių, paprašė išbraukti jas iš Valstybinio kolektyvinių apsaugos priemonių registro ir pardavė iš varžytinių. Privatizuotose požeminėse patalpose įsikūrė kavinės, sporto klubai, gyventojai jas panaudojo seniems rakandams laikyti.

Įmonių slėptuvės išbraukiamos iš Civilinės saugos departamento sąrašų dėl techninių reikalavimų neatitikimo (labai blogos būklės), keičiantis įmonės ar įstaigos ūkio subjekto paskirčiai, tais atvejais, kai nepanaikinus slėptuvės neįmanoma įmonės ekonominė plėtra.

S.Kučinskas pasakojo, kad dalis įmonėms priklausančių požeminių slėptuvių naudojamos kaip sandėliai, jose įrengtos sporto salės, dirbtuvės, saugomi archyvai.

„Pagal įstatymą 40 proc. slėptuvės ploto galima panaudoti įvairioms ūkinėms reikmėms, jei viduje esantys daiktai netrukdys per dvi valandas pasirengti priimti prieglobsčio ieškančius žmones", - aiškino civilinės saugos žinovas.

Atsisako dėl plėtros

Direktorius aiškino, kad įmonės ir įstaigos noriai atsisako požeminių slėptuvių.

Bendrovė „Klaipėdos duona" šiemet pateikė prašymą išbraukti jai priklausančią slėptuvę iš Civilinės saugos departamento sąrašų, nes slėptuvė neatitinka techninių reikalavimų, nelaimės atveju būtų nesaugi. Slėptuvės taip pat nutarė atsisakyti bendrovė „Klaipėdos avialinijos", nes rengiasi perplanuoti visą oro uosto teritoriją kitai paskirčiai. Dėl uosto plėtros buvo išardytos slėptuvės Smeltėje, prie pat krantinių stovėjusios slėptuvės „Klasco" bendrovės teritorijoje. Griaunama bendrovei „Philip Morris Lietuva" priklausiusi slėptuvė Bangų gatvėje, ten rengiamasi pradėti naujas statybas.

Nėra grėsmės

S.Kučinskas patikino, jog ekologinės arba gamtinės katastrofos atveju slėptuvės nebūtų naudingos. Žemės drebėjimai Lietuvoje labai reti ir silpni, nuo jų apsisaugoti požeminės slėptuvės nereikalingos. Uraganiniai vėjai Lietuvos teritorijoje nepasiekia tokio greičio, kad nuo jų reikėtų slėptis po žeme. Slėptuvių galėtų prireikti, jei Lietuvoje arba kaimyninių valstybių teritorijoje įvyktų atominės elektrinės avarija. Tačiau nuo radioaktyvių dalelių miesto gyventojus pakankamai apsaugotų butas su sandariais plastikiniais langais, arba sandarus rūsys.

Direktorius tikino, kad tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra, o nuo šiuolaikinių giluminių vakuuminių bombų tarybinės slėptuvės nė kiek neapsaugotų. Per šiuolaikinius karinius konfliktus gyventojai nebombarduojami. Dauguma valstybių priklauso tarptautinei konvencijai, draudžiančiai kariniais tikslais naudoti dujas.

Atnaujins savivaldybės slėptuvę

Didžiausia slėptuvė Klaipėdos mieste šiuo metu priklauso bendrovei „Bega". Pagal projektinius skaičiavimus joje galėtų tilpti 1200 žmonių. Slėptuvė turi neįprastai platų įėjimą, pro kurį į patalpas galėdavo įvažiuoti keltuvas. Didžiausio ploto slėptuvė priklauso Klaipėdos savivaldybei, tačiau joje nenumatyta suteikti prieglobstį dideliam žmonių skaičiui. Dubysos gatvės 39A pastate esanti slėptuvė skirta ekstremalių situacijų valdymui. Šiuo metu rengiami projektai atnaujinti slėptuvę, bus įrengtas sirenų valdymo punktas ir ryšių sistema. Šiuo metu geriausiai išsilaikiusi 560 žmonių galinti priimti Tarptautinės perkėlos slėptuvė, priklausanti bendrovei „Klasco". Savo slėptuvę rūpestingai prižiūri ir bendrovė „Klaipėdos vanduo". Įmonė skyrė lėšų nusausinti ir nuo vandens izoliuoti slėptuvės vidines patalpas.

Statė iš baimės

Klaipėdos universiteto istorijos doktorantas Vasilijus Safronovas aiškino, kad slėptuvių statybų įkarštis visoje Tarybų Sąjungoje prasidėjo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje, prieš Kubos atominę krizę.

„Tiek Jungtinės Amerikos Valstijos, tiek Tarybų Sąjunga ruošėsi branduoliniam karui, nenuostabu, jog milžiniškos lėšos ilgą laiką buvo investuojamos į daugybės slėptuvių įrengimą", - komentavo istorikas.

Pasak V.Safronovo, masinis slėptuvių įrenginėjimas tapo savotiška baimės, jog pasaulis tuoj bus sunaikintas, išraiška.

S.Kučinskas pasakojo, kad naujausią, 300 žmonių talpinančią, slėptuvę jau nepriklausomybės laikais įsirengė bendrovė „Philip Morris Lietuva" savo teritorijoje prie Vilniaus plento.