Poveikio aplinkai vertinimo naujovėse specialistė mato „specifinių landų“

Aplinkos ministerijos parengtos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisos, numatančios keisti visuomenės įtraukimą į šiuos procesus, įvesti poveikio socialinei ekonominei aplinkai vertinimą ir kitas naujoves, pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos narės Jūratės Markevičienės, yra kritikuotinos. Jose palikta landų, kuriomis paskui galės pasinaudoti suinteresuoti asmenys.

Projektą trečiadienį posėdyje numato svarstyti Vyriausybė, tačiau J.Markevičienė sako, kad užsibrėžusi tikslą įstatymo projektu užtikrinti tinkamą Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą ministerija turėjo į ją labiau įsigilinti.

Viena iš specialistės, sistemingai nagrinėjančios Orhuso konvencijos taikymą Lietuvoje, kritiškai įvertintų nuostatų - naujas suinteresuotos visuomenės apibrėžimas.

Projekte sakoma, kad tai - "visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu". Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis) visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

"Ne visos asociacijos ir ne visos organizacijos yra piliečių organizacijos. Mes turime, pavyzdžiui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociaciją, ji skelbia esanti nevyriausybinė organizacija. Ji yra lobistinė, tai yra vienas dalykas, o antra - jos nariai yra bendrovės, siekiančios pelno. Tokia asociacija negali pretenduoti į nevyriausybines asociacijas, veikiančias visuomenės intereso labui", - BNS sakė J.Markevičienė.

Jos teigimu, reikalavimas viešiesiems juridiniams asmenims šiuo atveju turėtų būti visuomenės intereso gynimas kaip viena pagrindinių organizacijos veiklų. Be to, pasak specialistės, kritikuotina nuostata, numatanti visais atvejais suinteresuotais asmenimis laikyti net ir visuomenei dirbančius asmenis.

"Tie patys žalieji gali tam tikrais atvejais ginti ir asmeninius interesus, o ne viešąjį, jei kokiam nors nariui neleistų ko nors statyti. Dėl to "visais atvejais" irgi yra nelabai tinkama formuluotė", - dėstė ji.

Projekte numatytas vertinti poveikis socialinei ekonominei aplinkai taip pat esą nevisai atitinka Orhuso konvencijos reikalavimus.

"Ekonominės aplinkos vertinimas, mano nuomone, nieko bendro su tuo neturi, todėl, kad čia kalbama apie poveikio aplinkai vertinimą. Tai turėtų būti išbraukta, tai nieko bendro neturi su viešuoju interesu. Kai mes pažeidžiame aplinką, mes darome žalą daugeliui žmonių, o ekonominiai sprendimai yra lankstūs: ne vienur tas fabrikas bus, tai kitur jis gali atsirasti", - BNS sakė specialistė.

Projekte, be kita ko, sakoma, jog "jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių tam tikriems aplinkos komponentams ir nėra priimtinų alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būti leistina tais atvejais, kai yra numatomos visos įmanomos poveikį aplinkai mažinančios, kompensuojančios priemonės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose strateginiuose planuose".

Specialistės manymu, alternatyvos visada egzistuoja. Jos teigimu, įstatymas privalėtų apibrėžti, kam turi būti priimtinos alternatyvos.

"Verslininkas pasakys, kad jam nepriimtina, kad nori vietoj Vingio parko padaryti aerodromą ir jam visa kitą nepriimtina. Šitas dalykas yra labai pavojingas. Alternatyvų yra visuomet, viena iš jų yra - atsisakyti ūkinės veiklos ten, kur ji yra neįmanoma. Jei mes statome vėjo jėgainę ir ji kerta paukščių migracijos takus, tai kokiu būdu galima sumažinti poveikį? Absurdas. Verslininkai pasakys, kad paukščių atbaidyti neįmanoma, tai ir netaikysime jokių priemonių? Logiškesnis sprendimas būtų parinkti tai veiklai tinkamą vietą", - tikino J.Markevičienė.

Specialistė ironizavo, kad ir "vergovė davė ekonominės naudos", o kompensuoti žalos žmonių sveikatai nėra kaip.

"Tokiuose teisės aktuose pas mus dažnai paliekamos specifinės landos, kurios atrodo tarsi nekaltos, o paskui pasirodo, kad dar ir labai stipriai kaltos ir iššaukia labai bjaurių pasekmių. Mano manymu, reikėtų giliau pažiūrėti", - sakė ji.

Paveldosaugininkė teigė matanti ir teigiamų siūlymų - pavyzdžiui, atsisakoma reikalavimo motyvuoti siūlymus.

"Dėl motyvavimo jau buvo pasakęs Orhuso konvencijos šalių trečiasis susitikimas, kad Lietuva pažeidžia Orhuso konvenciją, reikalaudama, kad visuomenė motyvuotų savo siūlymus", - priminė J.Markevičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuva ėmėsi ištaisyti klaidą.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pataisų tikslas - užtikrinti tinkamą Orhuso konvencijos nuostatų įgyvendinimą, "nevaržant visuomenės teisės teikti bet kokius komentarus, informaciją ar nuomonę planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais ir atsisakyti reikalavimo teikti tik motyvuotus pasiūlymus, patikslinti suinteresuotos visuomenės apibrėžtį ir įgyvendinti suinteresuotos visuomenės teisę kreiptis į teismus dėl priimtų su aplinka susijusių sprendimų".


Šiame straipsnyje: aplinkosauga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių