Politologas: po rinkimų Lenkijoje dvišaliai santykiai gali keistis

Po Lenkijos parlamento rinkimų šios šalies politikų retorika Lietuvos atžvilgiu turėtų keistis, o dialogas su kaimynine šalimi pasidaryti lengvesnis, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius sako, Lenkijos vadovų retorika po rinkimų greičiausiai pakis dėl to, kad nebeliks poreikio kalbėti dviem skirtingoms auditorijoms - partneriams Lietuvoje ir rinkėjams Lenkijoje.

„Prieš bet kokius rinkimus politikai pirmiausia ima galvoti apie tai, ką jų potencialūs rinkėjai gali vertinti ir kaip atkreipti jų dėmesį. Todėl pastaruoju metu dvišaliai santykiai iš dalies ir buvo pavirtę rinkiminės kampanijos Lenkijoje dalimi. Manau, konstruktyvus dialogas (po rinkimų) turėtų tapti lengvesnis tarp Lenkijos ir Lietuvos“, - sakė politikos ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad dvišalių santykių pokyčiams įtakos turės ir tai, kas laimės kaimyninės šalies parlamento rinkimus, kas konkrečiai formuos valdančiąją daugumą ir Vyriausybę bei kas bus užsienio reikalų ministras.

„Priklausomai nuo to turbūt bus tam tikrų korekcijų - tiek bendravimo tono, tiek apskritai kokia bus tolesnė dvišalių santykių darbotvarkė“, - sakė R.Vilpišauskas.

Apklausos, paskelbtos likus dviem dienoms iki Lenkijos parlamento rinkimų, duomenimis, šalies Seimo rinkimus turėtų laimėti liberali valdančioji Pilietinė platforma, vedama dabartinio premjero Donaldo Tusko - už šią centro dešiniąją politinę jėgą žada balsuoti 39,5 proc. rinkėjų. Antrą vietą turėtų užimti Jaroslawo Kaczynskio konservatoriai - „Įstatymo ir teisingumo“ partija gali tikėtis 29,1 proc. rinkėjų balsų.

Pasak politologo, rinkimus laimėjus Pilietinei platformai, nors ir tikėtinas retorikos pasikeitimas, radikalių pokyčių santykių su Lietuva srityje greičiausiai nebus.

„Tai visgi labiausiai priklausytų nuo to, kaip Lenkija apskritai matytų save Europos politikos kontekste. Laimėjus dabartinei valdančiai daugumai, ypač jeigu koalicijos partnerių pritraukimo poreikis nebūtų didelis ir politiką iš esmės formuotų D.Tusko partija, spėju, jog didelių pokyčių Lenkijos užsienio politikoje nebūtų“, - sakė jis.

Tuo metu rinkimus laimėjus J.Kaczynskio konservatoriams, Lenkijos politiką Lietuvos atžvilgiu, politologo nuomone, galima būtų vertinti prieštaringai - ji greičiausiai nebebūtų tokia draugiška kaip anksčiau, kai Lenkijos valdžioje buvo ši partija.

„Anksčiau, kai brolių Kaczynskių partija valdė Lenkiją, santykiai su Lietuva buvo, bent jau dabar prisimenami kaip labai draugiški ir intensyvūs, koordinuojami, dažni susitikimai buvo, dažnas pozicijos derinimas ES. Ar grįžtų tokia politika, aš visgi abejočiau, nes pasikeitęs yra bendras kontekstas Europoje“, - kalbėjo R.Vilpišauskas.

„Ankstesnė glaudžių santykių su Lietuva istorija ir galėtų daryti įtakos J.Kaczynskio politikai, bet kartu matome kitokią dabartinę retoriką, ir iš tiesų gana, kaip jo oponentai apibūdina, karingą. Klausimas, kaip tai materializuotųsi dvišaliuose santykiuose su Lietuva. Dabartinė retorika nerodo, jog būtų tęsiama ankstesnė šios partijos vykdyta politika Lietuvos atžvilgiu“, - svarstė jis.


Šiame straipsnyje: Lenkijarinkimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

nebus

nebus portretas
ta lenkijos politika draugiška Lietuvos atžvilgiu tol, kol visokie tomaševskiai, sikorskiai ir kiti galės daryti ką nori, o mes, kaip kokios vištos, tylėsime. Nereikia mums gerų (jie niekada nebus geri) santykių, mums reikia padorių ir teisingų santykių, bet su ta pasipūtėle lenkija to nebus. Betgi nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Lenkai arogantiškai nesimoko lietuvių kalbos, tai kodėl jie gali eiti nors ir mažiausias pareigas bet kokioje įstaigoje? Ar nėra lietuvių, tarp kitko, daug labiau išprususių už tuos tuteišius? Yra. Tai ko mes laukiame? Dabar reikia tokius darbuotojus atestuoti iš lietuvių kalbos gero mokėjimo, ir baigtas kriukis. Nepatinka - tegu važiuoja, kad ir į Čikagą, ten tai galės pasispardyti.

sis

sis portretas
lankų šliachtų didžiavalstybinė politika niekados nesikeis. Kol kas jie dar neatskleidė visų savo užmojų, o tolyn bus vis gilyn ir daugės norų. Tegul ponaitis Ramūnas biskutuką pasidomi šios šalies politika ir gyvenimu tarpukario laikotarpiu bei antrojo pasaulinio karo išprovokavimu, kai lenkai tiesiai šviesiai pareiškė "sutriuškinsim ir sunaikinsim amžiams" Vokietiją.

faktas

faktas portretas
vienodai bus ką išrinks. lenkai neturi nei vienų draugiškų jiems kaimynų, vien dėl savo kvailo charakterio. Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos ir Rusijos jie bijo, nes tos šalys galingos ir gali juos gerai išdulkinti ekonominiais svertais, o Lietuvėlė maža, tai todėl ir bando mus spausti dėl visokių menamų teisių "pažeidimų".
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių