Politologas: Lenkija Lietuvai yra svarbesnė nei lietuviai lenkams

Reikėtų suprasti, kad Lenkija Lietuvai yra svarbesnė, nei lietuviai lenkams, mano politologas Antanas Kulakauskas.

Mykolo Romerio universiteto docentas A.Kulakauskas BNS teigė, kad juridiškai abu siūlomi variantai dėl nelietuviškų rašmenų pasuose yra galimi, tačiau pabrėžė, kad šis klausimas yra politinis ir jo, kaip politinio, yra nesugebama išspręsti.

„Su Lenkija klausimai komplikuoti vien dėl to, kad aukščiausiu lygiu visi Lietuvos vadovai, įskaitant ir prezidentę, žadėjo, kad šitas klausimas bus išspręstas kaip pageidauja lenkai. Seimas nėra pavaldus prezidentei, bet tai yra politinis darbas ir jam skiriama nepakankamai dėmesio. Ir su lenkų organizacijomis nedirbama. Lenkija reikalauja, o Lietuva lieka komplikuotoje būklėje. (...) Mums Lenkija svarbiau negu mes Lenkijai, tai reikia ir galvoti atitinkamai“, - sakė politologas.

Seimui ketvirtadienį atmetus Vyriausybės pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris būtų leidęs asmens dokumentuose pavardes rašyti ne tik lietuviškais, bet visais lotyniško pagrindo rašmenimis, A.Kulakauskas teigė manantis, kad politikai tuo nieko nelaimės.

„Nuostata, kad taip sustiprinsime lietuvybės poziciją, net ir pritariant tokiam tikslui, yra klaidinga“, - sakė jis.

A.Kulakausko teigimu, nesprendžiant šio klausimo gali padaugėti „besikreipiančių į tarptautines organizacijas“.

„Nors dėl tautinių mažumų visi tarptautiniai dokumentai yra pakankamai įvairūs ir Lietuvos variantas neprieštarauja, bet paprastai tarptautinės organizacijos priima sprendimą, kuris neeskaluotų politinio konflikto. Klausimas jau iki tol buvo politinis, dabar jis tampa dar aštresnis ta prasme, kad jis yra ir vidaus klausimas, ir santykių su Lenkija klausimas“, - kalbėjo politikos ekspertas.

Kita vertus, jis teigė nemanantis, jog šitas klausimas Lietuvos lenkams arba didelei jų daliai yra labai svarbus.

„Klausimas paprasčiausiai radikalių politinių sluoksnių ir Lenkijoje, ir Lietuvos lenkų tautinėje mažumoje yra eskaluojamas, bet tokia yra politika. Jei kas nors mano kitaip, turi ieškoti priešnuodžių. Ar kas nors bandė daryti apklausą, kaip dauguma lenkais save laikančių piliečių žiūri į šitą klausimą paaiškinus visas sąlygas, ką tai reikštų?“, - svarstė politologas.

„Lenkai turi argumentą, kad lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje turi tokią teisę. Ir, tiesą sakant, rezultatas yra toks, kad didžioji dalis Seinų ir Punsko krašto lietuvių nesikeitė tų pasų - daug laiko reikia skirti, daug mokėti reikia, ankstesni dokumentai, nuosavybė, nekilnojamasis turtas“, - sakė A.Kulakauskas.

Bėda jis įvardijo tai, kad šalyje nėra sisteminio požiūrio į šią problemą, o Lietuvos valstybė per 20 metų tautinių mažumų integraciją „paliko savieigai“.

„Tautinė mažuma daugeliu atvejų integraciją tapatina su asimiliacija arba sulietuvėjimu, mano, kad valstybės toks tikslas. O šiaip valstybės tikslas yra lojalumas - daugiausia, ko galima norėti iš savo piliečių. O šioje srityje kaip tik yra nežiūrima. Juk lenko korta, kurią gaunant reikia ir prisiekti, bent jau einant į nacionalinio lygmens politiką ko gero kertasi su Konstitucija. Ten, kur nereikia kovoti, kovojame, ten, kur reikia būti principingiems, deja, nesame“, - sakė A.Kulakauskas.

Anot jo, pagal reikiamus sprendimus dėl liberalesnės rašybos dokumentuose galėtų priimti Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir šio klausimo nereikėtų net svarstyti Seime.

Ketvirtadienį atmetus Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, po pateikimo pritarta alternatyviam projektui, kuriuo numatoma nelietuviškos kilmės pavardes asmens dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, už papildomą mokestį įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis prašo lenkų tautinė mažuma, Vyriausybė taip pat argumentavo, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas „neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.

Lietuvoje gyvena per 200 tūkst. save lenkais laikančių žmonių.


Šiame straipsnyje: LenkijaAntanas Kulakauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių