Politologas: informacijos apie CŽV kalėjimus nutekinimų dar bus

Politologas Egdūnas Račius sako, kad informacijos apie CŽV kalėjimus užsienyje nutekinimo Jungtinėse Valstijose galima tikėtis ir ateityje.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovo, informacijos nutekėjimą lemia pasikeitus JAV aukščiausiajai valdžiai vykstanti ne tik partinė, bet ir ideologinė įvairių interesų grupių kova dėl galios.

Naujienų agentūra "Associated Press" (AP) antradienį paskelbė, kad Centrinės žvalgybos valdyba (CŽV) turi vaizdo įrašų su įtariamojo prisidėjus prie Rugsėjo 11-osios išpuolių Ramzio Binalshibho (Ramzio Binalšibo) apklausomis. Ta medžiaga esą gali atskleisti daugiau detalių apie slaptų CŽV kalėjimų sistemą, kurioje minima ir Lietuva.

"Akivaizdu, kad yra ne tik siaurų, bet ir plačių ideologinių interesų grupės, kurios tarpusavyje kovoja įvairiausiais metodais, propaganda, dokumentų nutekinimu. CŽV, kitų specialiųjų tarnybų bei šiaip JAV institucijų darbuotojai turi vienokias ar kitokias simpatijas - nebūtinai yra politinių partijų ar suinteresuotų grupių nariai", - BNS trečiadienį sakė E.Račius.

"Aš linkęs neabejoti, kad tos informacijos yra, tik klausimas, kuriuose stalčiuose ir kada iš tų stalčių kas nors užsinorės ją ištraukti, ar nenorės to padaryti. (...) Klausimas, ar ta vaizdajuostė yra vienintelė ir ar iš tikrųjų tokių vaizdajuosčių daugiau nėra likę, nes yra klausimas, kiek informacijos patenka į viešumą", - sakė radikaliojo islamo ir musulmoniškųjų šalių ekspertas.

Buvę pareigūnai AP teigė, kad kalėjimą daugiausia finansavo CŽV, bet jį valdė marokiečiai. CŽV galėjo atvežti ir išvežti suimtuosius, bet oficialiai kontrolę turėjo Marokas. Ši Šiaurės Afrikos valstybė neigia, kad joje buvo slaptas CŽV kalėjimas.

Skeptiškai CŽV kalėjimo buvimo tikimybę Lietuvoje vertinantys kritikai argumentuoja, jog parlamentinio tyrimo metu nustatytas gana aktyvus Lietuvos pareigūnų vaidmuo - esą CŽV to neleistų. E.Račius pažymėjo, kad JAV ne kartą yra leidusios kitų suinteresuotų šalių spectarnybų atstovams apklausti CŽV turimus įtariamuosius.

"Jau ne kartą buvo minima, kad Jungtinės Valstijos labai mielai "paskolindavo" kitų šalių specialiosioms tarnyboms ir kariškiams tuos įtariamuosius apklausoms ir tardymams, ypač jei tos atskiros valstybės turėjo savų klausimų. Marokas tikrai yra tokia valstybė. (...) Tame pačiame Gvantaname buvo net Kinijos spectarnybų atstovai, atvykę tardyti ten įkalintų uigūrų", - kalbėjo politologas.

"Šiaip amerikiečiai neprisileistų žmonių, kuriais jie nepasitiki ar kurie neturi kokių nors interesų. (...) Buvo kruopščiai atrenkama, kas ir kokiomis priemonėmis turėjo teisę su jais kalbėtis ar tardyti. (...) Lietuvoje, kad amerikiečiai neprisileistų, tai taip - elementariai Lietuva nesuinteresuota pusė ir jai nėra jokio reikalo prie tų žmonių eiti", - svarstė ekspertas.

E.Račiaus manymu, galbūt naujoji vaizdajuostė ir nebūtų tokia naudinga, kad ja remiantis būtų galima pagilinti tyrimą dėl Lietuvoje galimai vykdytų veiksmų tardant sulaikytuosius. Tačiau jis pabrėžė apskritai nesąs tikras, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime "buvo padaryta viskas, kas galėjo būti padaryta".

"Net jei ir buvo padaryta, tai į viešumą informacija buvo labai šykščiai transliuota. Aš dabar net negalėčiau pasakyti, koks yra tas "status quo". Mes visi žinome, kad buvo patalpos, bet iki šiol nežinome, ar jose buvo tardomi asmenys. Vienareikšmiškai nebuvo pasakyta, kad nebuvo tardoma. Reikėtų apsispręsti, ar tas tyrimas jau yra visiškai išbaigtas ir, jei taip, kuo daugiau informuoti visuomenę. O jei ne, galima būtų atnaujinti ar tęsti. Man kaip eiliniam Lietuvos piliečiui viskas nėra aišku", - teigė E.Račius.

NSGK surinkti duomenys rodo, kad minimu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusileidę orlaiviai, kurie siejami su CŽV.

"Komitetas nenustatė, ar per Lietuvos Respublikos teritoriją buvo pervežami, ar į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atvežti (iš jos išvežti) CŽV sulaikyti asmenys, tačiau sąlygos tokiam pervežimui buvo", - sakoma išvadose, kurias patvirtino Seimas.

Išvadose teigiama, kad tuometiniai Lietuvos saugumo pareigūnai sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.

Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti. Vienos iš jų "patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra", teigiama išvadose. Nors tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose, netoli Vilniaus.