Politologai: Neaišku, kaip prezidentė D.Grybauskaitė ketina spręsti įvardytas problemas

Pirmadienį prezidentavimo pirmąsias metines minėsianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, pasak politologų, per savo kadenciją spėjo pademonstruoti naują požiūrį, bet kaip ji ketina spręsti savo įvardijamas problemas, iki šiol neaišku.

"Apskritai prezidentės rinkimų programa buvo problemų įvardijimas, bet ne politinio veikimo programa. Kaip konkrečiai prezidentė ruošiasi tas problemas spręsti, kaip buvo neaišku, taip ir lieka neaišku", - BNS sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Antanas Kulakauskas, vertindamas D.Grybauskaitės metus valstybės vadovės poste.

"Aš manau, kad prezidentei labiausiai pavyko per šituos metus sudėlioti naują požiūrį į tam tikrus valstybės arba politinės sistemos veikimą lemiančius principus. Tai - atsakomybė už savo veiksmus, už veiksmų pasėkmes, sprendimų konstruktyvumas, reiklumas sau ir aplinkai. Tai yra pakankamai nauja ir svarbu, kadangi labai daug esminių mūsų sistemos - demokratijos - principų transformacijų, integracijų ir kitokiuose procesuose tarsi yra nuvertėję, pradingę", - teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Alvidas Lukošaitis.

A.Lukošaitis prisiminęs, jo vertinimu, paprastomis tezėmis suformuluotą D.Grybauskaitės rinkimų programą, sako ją buvus ryžtingą ir tikisi, kad ji bus įgyvendinta.

"Tai buvo įvardyta labai paprastomis formulėmis arba paprastomis tezėmis, bet tai irgi labai svarbu ir norėtųsi, kad nebūtų pamiršta. Pirma, konkurenciniai dalykai rinkoje turi būti realūs, o ne imitaciniai, monopolijų neturi likti, demokratijos oligarchizacijos neturi likti. Deklaracijos kovojant su korupcija turi būti realios, o ne butaforinės", - kalbėjo A.Lukošaitis.

VU TSPMI dėstytojas pabrėžė, kad D.Grybauskaitės principų deklaravimas daug ką per šituos metus privertė suklusti ir naujai įsiklausyti į esamą situaciją. Tačiau, jo vertinimu, ji galėjo labiau lemti politinė darbotvarkę.

"Aš manau, prezidentė galėjo tapti ryškesnė figūra arba didesnis autoritetas, kuris suformuotų pagrindinius mūsų politinės darbotvarkės klausimus, viešų diskusijų klausimus, visuomenei aktualius klausimus užbėgant įvykiams už akių. Šitie klausimai turėjo tapti strateginiais orientyrais visokiose perspektyvoje: ir trumpalaikėse, ir ilgalaikėse. Aš manau, čia daug galimybių neišnaudota, daug šansų praleista. Šiandien Lietuvoje daugeliu atveju turime labai chaotiškus, nuvalkiotus, pigius viešuosius diskursus, diskusijas, programas, projektus", - dėstė A.Lukošaitis.

Prisiminęs kitus Lietuvos prezidentus, A.Lukošaitis tvirtino, kad kartais pervertinant prezidento įgaliojimus po kurio laiko kildavo tam tikras žmonių nusivylimas jų veikla, o ir patys šalies vadovai pritrūkdavo "parako" veikdami vidaus politikoje.

"Kadencijos pradžioje užtenka to užtaiso, to parako ir vidaus politikai, o antrąją kadencijos pusę prezidentų dėmesys tarsi nuslysdavo į užsienio, saugumo politikos barus, ir tuo viskas tarsi baigdavosi. Aš palinkėčiau prezidentei, kad to nenutiktų", - dėstė jis.

Abu politologai labai aukštą visuomenės pasitikėjimą prezidente linkę vertinti ne kaip jos nuopelnų įvertinimą, bet kaip visuomenės lūkesčius.

"Ko gero, pats bendriausias pasitikėjimo vardiklis galėtų būti labai paprastas ir labai trumpas - prezidentė yra tikrai kitokia mūsų šiek tiek nusistovėjusiame politiniame elite. Tai, matyt, visuomenei labiausiai krenta į akis ir imponuoja. Bet kokį turi visa tai potencialą, kiek ilgai gali tai užtrukti, aš manau, yra vienas iš įdomesnių klausimų, galvojant kalbant apie antruosius prezidentės kadencijos metus", - teigė A.Lukošaitis, pasitikėjimą kol kas pavadinęs neracionaliu tikėjimu.

"Visuomenės pasitikėjimas kol kas grindžiamas lūkesčiais, o ne rezultatais", - antrino A.Kulakauskas.

Pastarojo teigimu, kaip ir žadėjusi prieš rinkimus, prezidentė per pirmuosius metus labiau reiškėsi vidaus politikoje. Užsienio politikoje proveržių nepadaryta, nors Lietuvos santykiai su kitomis valstybėmis keitėsi pagal tarptautines aktualijas.

"Jeigu prezidento Valdo Adamkaus laikais Lietuva save laikė Lenkijos partnere, siekiant, kad vadinamoji Vidurio ir Rytų Europa, pirmiausia Ukraina ir Pietų Kaukazas, kažkiek Baltarusija, atsigręžtų labiau į demokratines vertybes ir apskritai į Vakarus, moralinės demokratinės vertybės buvo akcentuojamos, tai dabar pasikeitus apskritai tarptautinei situacijai (...) Lietuvos užsienio politika pasikeitė pragmatiškiau ieškant geresnių santykių ir su Rusija, nepaisant, kokių ji moralinių vertybių laikosi", - dėstė A.Kulakauskas.

"Aišku, šiek tiek Gruzija, ko gero, nusivylusi, bet Lietuva pasirinko jau nebūti specialiu Gruzijos advokatu, o tiesiog žaisti tokį žaidimą, koks tinka mažesnei Europos Sąjungos valstybei", - pokyčius vertino M.Romerio universiteto docentas.

Jo teigimu, vidaus politikoje užsibrėžti tikslai spręsti ekonomikos plėtros trukdžius ar piliečių nepasitikėjimo valstybe problemą negali būti greitai įgyvendinami.

"Tokia socialinė ir ekonominė situacija susiformavo per 20 ar 15 pastarųjų metų ir pasukti čia vairą labai sunku", - įsitikinęs politologas.

Jis išskyrė prezidentės pastangas daryti pokyčius teisėsaugos ir teisėtvarkos sistemose.

"Čia kol kas per metus pakeisti daugelio institucijų vadai. Vėlgi su Seimo pritarimu. Bet ar tai išspręs tų institucijų ir tų sferų problemas, kol kas irgi sunku spręsti. Neaišku, ar tiesiog tuo viskas ir baigsis, kad prezidentė pasieks tai, kad tų institucijų vadovai yra žmonės, kurių lojalumu jinai gali neabejoti", - sakė A.Kulakauskas.

Jis kritiškai atsiliepė apie prezidentės raginimus skubinti tiesioginių merų rinkimų įvedimą nesigilinant į diskusiją apie jų įgaliojimų mastą.

"Prezidentė parėmė tiesioginius merų rinkimus, bet nekreipė didesnio dėmesio, kokios būtų tiesiogiai renkamo mero funkcijos. Kas yra labai svarbus dalykas. Kai nepasakai pozicijos, ar tiesiogiai renkamas meras bus vykdomosios valdžios galva, ar jis už viską atsakingas - arba de fakto už nieką ir ką norės tą darys - šitoje vietoje yra šioks toks populizmas", - pastebėjo politologas.

Prezidentė D.Grybauskaitė pernai gegužę triuškinama persvara laimėjo prezidento rinkimus. Jos inauguracija įvyko liepos 12 dieną.