Politologai: Ispanijai pirmininkaujant ES dėmesys Baltijos regionui gali sumažėti

Ispanijai iš Švedijos perėmus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) estafetę, Bendrijos darbotvarkėje artimiausią pusmetį bus mažiau klausimų, susijusių su tiesioginiais Lietuvos interesais, bet regionui svarbūs projektai dėl to neturėtų nukentėti, teigia Lietuvos politologai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno teigimu, Švedijos pirmininkavimo metu didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvai aktualiems klausimams.

"Švedijos pirmininkavimas buvo bemaž tiesiogiai susijęs su mūsų regionu ir mūsų tam tikrais interesais, ypač Baltijos jūros strategijos formulavimu, energetinių tinklų sujungimais, tos politikos didesne svarba ES lygiu. (...) Bent jau ateinantis pusmetis, aš įsivaizduoju, bus gana mažai susijęs su mūsų tiesioginiais interesais", - kalbėjo politologas.

Tuo metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos mokslų katedros vedėjas, profesorius Gediminas Vitkus sakė, kad Švedijai pirmininkaujant ES didesnio nei įprastai dėmesio Lietuva nesulaukė.

"Aš nepastebėjau kažkokio ypatingo dėmesio. Švedija turėjo labai daug rūpesčių per savo pirmininkavimo laikotarpį ir kitų, nors taip sutapo laike, kad buvo Rytų partnerystės programa patvirtinta", - sakė G.Vitkus.

Politologų teigimu, pirmininkavimą perėmus Ispanijai, Lietuvai aktualių projektų tęstinumas nenukentės, o atsiradus ES prezidento bei užsienio politikos vadovo pareigybėms pirmininkaujančios šalies įtaka apskritai mažės.

"Tai bus pirmas pirmininkavimas pagal naują tvarką, kas reiškia, kad pirmininkavimo reikšmė mažėja, ypač užsienio politikai. Bet Lietuvai tai neturės jokios reikšmės. Antra, Ispanija, turbūt kažkiek daugiau dėmesio skirs savo regionui, Viduržemio jūros šalims", - teigė G.Vitkus.

"Aš manau, Lietuvos pagrindiniai rūpesčiai, susiję su energetika, su fondais, vargu, ar galės būti kažkaip paveikti pirmininkaujančios valstybės - čia vis tiek yra ir Europos Parlamento, ir Europos Komisijos, ir visos Tarybos sprendimai", - pridūrė politikos ekspertas.

Pasak T.Janeliūno, ES pirmininkaujančios šalys "prisiima atsakomybę palaikyti ilgalaikį programų tęstinumą".

"Yra numatoma, kad tam tikros šalys, kurios sudaro vadinamąsias trijules, pirmininkaujanti šalis bei prieš tai ėjusi šalis ir po jos būsima pirmininkaujanti šalis, tam tikra dalimi dalijasi savo atsakomybėmis, (...) prisiima atsakomybę palaikyti ilgalaikių programų tęstinumą. Šiuo atveju, tarsi pati Ispanija galbūt ir nebus labai suinteresuota tuo, bet tikrai pati Rytų partnerystės programa nedings, nes yra ilgalaikis įsipareigojimas, visi mechanizmai užsukti, skirstant tas paramas, kurios yra numatytos pagal šią programą", - sakė T.Janeliūnas.

Politologas pabrėžė, kad projektas yra perėjęs į "tam tikrą biurokratinį laikotarpį, kai tie sprendimai iš esmės nelabai priklauso nuo pirmininkaujančių šalių kažkokių ypatingų politinių pastangų".

Nuo sausio 1 dienos ES vairą iš Švedijos perėmė Ispanija, kurią 2010-ųjų liepą pakeis Belgija.