Politikai iš prezidentės laukia konkrečių jos antikrizinių žingsnių

Politikos lyderiai, vertindami prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmuosius darbo metus, sako šalies vadovę nenuvylus žmonių lūkesčių.

Tačiau tuo pačiu jie teigia iš prezidentės laukiantys ir konkrečių žingsnių - iš pradžių siekiant išvesti šalį iš krizės, o vėliau ir kuriant gerovės valstybę.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, per prezidento rinkimus likęs antras po D.Grybauskaitės, vertindamas D.Grybauskaitės vienerių metų darbo valstybės vadovės poste, buvusiai konkurentei nešykštėjo pagyrimų.

"Aišku, išpildyti visiems lūkesčiams vieneri metai - per trumpas laikas, bet tą, ką žadėjo žmonėms per rinkimus, ji padarė. Ji sakė, kad užsienio politikoje ji bandys išlaikyti balansą tarp Rytų ir Vakarų, tą ji ir padarė, užmezgė kontaktus su rytinėmis valstybėmis: Rusija, Baltarusija. Dabar, manau, laikas įtvirtinti bendradarbiavimą su Europos valstybėmis", - BNS sakė A.Butkevičius.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad prezidentė nesikišo į Vyriausybės veiklą, nors buvo nuogąstaujančiųjų dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

"Ji nesikišo į tiesioginį Vyriausybės darbą, nors daugelis galvojo, kad kaip profesionalė, buvusi finansų ministrė, bandys tą daryti. Bet, manau, ji turi pareikalauti iš Vyriausybės, kad ši pateiktų ekonominės ateities viziją, planą išeiti iš krizės, taip pat - ir būtinų reformų. Prezidentė pati pastebėjo, kad Vyriausybė turėjo iki liepos pateikti socialinio draudimo sistemos reformą, bet to nepadarė", - tvirtino A.Butkevičius.

Pasak socialdemokratų lyderio, pasikeitimai tiesiogiai prezidentės kompetencijai priskiriamose sferose - akivaizdūs, ypač teisėsaugos institucijose - pakeista Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, teismų vadovybė.

Europarlamentaras nuo Liberalų sąjūdžio, viešasis intelektualas Leonidas Donskis didžiausiu prezidentės D.Grybauskaitės pasiekimu vadina visuomenės pasitikėjimą Prezidentūra.

Pasak politologo, visuomenėje, kurioje politinės institucijos neturi paramos, tai ypač svarbu.

"Manau, turėdamas omenyje ir politinę situaciją, ir kitas aplinkybes, ji padarė tai, ką buvo galima padaryti. Ir, manau, lūkesčiai, kurie buvo sieti su ja, išpildyti. Labai didelis pasiekimas yra tai, kad atstatytas pasitikėjimas bent viena institucija, nes esant tokiai situacijai, kai visuomenė visiškai nepasitiki politikais, kai pasitikėjimas Seimu toks žemas, mes galime susidurti su rimtomis problemomis ateityje", - BNS sakė L.Donskis.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigė, jog po vienerių metų pernelyg anksti iš prezidentės reikalauti darbo rezultatų, tačiau, jo žodžiais, kol kas akivaizdesnė prezidentės retorika nei darbai.

"Žmogus šiame poste - naujas, kol sudėliojo komandą, kol apsiprato, manau, kol kas per anksti vertinti - ką padarė ar ko nepadarė. Bent kol kas matyti, kad retorika eina pirma rezultatų. Pastaruoju metu retorika dar pagriežtėjo, tikimės, kad kitais metais pamatysime ir rezultatus", - BNS sakė V.Uspaskichas.

Jo vertinimu, prezidentė didelių klaidų nepadarė, tačiau sakė iš jos laukiantis konkrečių žingsnių, kad Ministrų kabinetas imtųsi žingsnių dėl šalies ekonominės gerovės.

"O svertai prezidentei veikti tikrai dideli, ne tik Konstitucijos numatytos galios, bet ir žmonių pasitikėjimo mandatas. Tik tiek, kad tas pasitikėjimas, mano vertinimu, vis dar yra avansu", - kalbėjo V.Uspaskichas.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos lyderis Gintautas Babravičius mano, jog prezidentei "rinkėjų lūkesčius atliepė ir jiems deramai atstovavo". Jis tvirtino nepritariantis vieninteliam valstybės vadovės sprendimui - veto įstatymui, kuriuo valstybės žemė kaimuose turėjo būti atiduota administruoti Nacionalinei žemės tarnybai, o miestuose - savivaldybėms. Po prezidentės veto visa valstybinė žemė palikta administruoti Nacionalinei žemės tarnybai.

"Vienintelis klausimas, kurį aš būčiau sprendęs tikrai kitaip - apskričių ir žemės reforma, nes prezidentės veto išplovė visą reformos esmę ir išvis tada neaišku, kam ją reikėjo daryti. Bet vertinant apskritai, mano požiūriu, į šalies politinį gyvenimą ji įnešė daug pozityvaus", - BNS sakė G.Babravičius.

Pirmadienį sueina metai, kai ekonomistės išsilavinimą turinti 54 metų prezidentė D.Grybauskaitė pradėjo eiti pareigas.

D.Grybauskaite Lietuvos prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną per pirmąjį rinkimų turą. Iš 1,393 mln. balsuoti atėjusių piliečių jai savo balsus atidavė 950,4 tūkst. arba 68,21 procento.

Prezidentės inauguracija įvyko 2009 metų liepos 12 dieną.

Politikos lyderiai, vertindami prezidentės Dalios Grybauskaitės pirmuosius darbo metus, sako šalies vadovę nenuvylus žmonių lūkesčių.

Tačiau tuo pačiu jie teigia iš prezidentės laukiantys ir konkrečių žingsnių - iš pradžių siekiant išvesti šalį iš krizės, o vėliau ir kuriant gerovės valstybę.

Didžiausios opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius, per prezidento rinkimus likęs antras po D.Grybauskaitės, vertindamas D.Grybauskaitės vienerių metų darbo valstybės vadovės poste, buvusiai konkurentei nešykštėjo pagyrimų.

"Aišku, išpildyti visiems lūkesčiams vieneri metai - per trumpas laikas, bet tą, ką žadėjo žmonėms per rinkimus, ji padarė. Ji sakė, kad užsienio politikoje ji bandys išlaikyti balansą tarp Rytų ir Vakarų, tą ji ir padarė, užmezgė kontaktus su rytinėmis valstybėmis: Rusija, Baltarusija. Dabar, manau, laikas įtvirtinti bendradarbiavimą su Europos valstybėmis", - BNS sakė A.Butkevičius.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad prezidentė nesikišo į Vyriausybės veiklą, nors buvo nuogąstaujančiųjų dėl tiesioginio valdymo įvedimo.

"Ji nesikišo į tiesioginį Vyriausybės darbą, nors daugelis galvojo, kad kaip profesionalė, buvusi finansų ministrė, bandys tą daryti. Bet, manau, ji turi pareikalauti iš Vyriausybės, kad ši pateiktų ekonominės ateities viziją, planą išeiti iš krizės, taip pat - ir būtinų reformų. Prezidentė pati pastebėjo, kad Vyriausybė turėjo iki liepos pateikti socialinio draudimo sistemos reformą, bet to nepadarė", - tvirtino A.Butkevičius.

Pasak socialdemokratų lyderio, pasikeitimai tiesiogiai prezidentės kompetencijai priskiriamose sferose - akivaizdūs, ypač teisėsaugos institucijose - pakeista Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, teismų vadovybė.

Europarlamentaras nuo Liberalų sąjūdžio, viešasis intelektualas Leonidas Donskis didžiausiu prezidentės D.Grybauskaitės pasiekimu vadina visuomenės pasitikėjimą Prezidentūra.

Pasak politologo, visuomenėje, kurioje politinės institucijos neturi paramos, tai ypač svarbu.

"Manau, turėdamas omenyje ir politinę situaciją, ir kitas aplinkybes, ji padarė tai, ką buvo galima padaryti. Ir, manau, lūkesčiai, kurie buvo sieti su ja, išpildyti. Labai didelis pasiekimas yra tai, kad atstatytas pasitikėjimas bent viena institucija, nes esant tokiai situacijai, kai visuomenė visiškai nepasitiki politikais, kai pasitikėjimas Seimu toks žemas, mes galime susidurti su rimtomis problemomis ateityje", - BNS sakė L.Donskis.

Opozicinės Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas teigė, jog po vienerių metų pernelyg anksti iš prezidentės reikalauti darbo rezultatų, tačiau, jo žodžiais, kol kas akivaizdesnė prezidentės retorika nei darbai.

"Žmogus šiame poste - naujas, kol sudėliojo komandą, kol apsiprato, manau, kol kas per anksti vertinti - ką padarė ar ko nepadarė. Bent kol kas matyti, kad retorika eina pirma rezultatų. Pastaruoju metu retorika dar pagriežtėjo, tikimės, kad kitais metais pamatysime ir rezultatus", - BNS sakė V.Uspaskichas.

Jo vertinimu, prezidentė didelių klaidų nepadarė, tačiau sakė iš jos laukiantis konkrečių žingsnių, kad Ministrų kabinetas imtųsi žingsnių dėl šalies ekonominės gerovės.

"O svertai prezidentei veikti tikrai dideli, ne tik Konstitucijos numatytos galios, bet ir žmonių pasitikėjimo mandatas. Tik tiek, kad tas pasitikėjimas, mano vertinimu, vis dar yra avansu", - kalbėjo V.Uspaskichas.

Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos lyderis Gintautas Babravičius mano, jog prezidentei "rinkėjų lūkesčius atliepė ir jiems deramai atstovavo". Jis tvirtino nepritariantis vieninteliam valstybės vadovės sprendimui - veto įstatymui, kuriuo valstybės žemė kaimuose turėjo būti atiduota administruoti Nacionalinei žemės tarnybai, o miestuose - savivaldybėms. Po prezidentės veto visa valstybinė žemė palikta administruoti Nacionalinei žemės tarnybai.

"Vienintelis klausimas, kurį aš būčiau sprendęs tikrai kitaip - apskričių ir žemės reforma, nes prezidentės veto išplovė visą reformos esmę ir išvis tada neaišku, kam ją reikėjo daryti. Bet vertinant apskritai, mano požiūriu, į šalies politinį gyvenimą ji įnešė daug pozityvaus", - BNS sakė G.Babravičius.

Pirmadienį sueina metai, kai ekonomistės išsilavinimą turinti 54 metų prezidentė D.Grybauskaitė pradėjo eiti pareigas.

D.Grybauskaite Lietuvos prezidente išrinkta 2009 metų gegužės 17 dieną per pirmąjį rinkimų turą. Iš 1,393 mln. balsuoti atėjusių piliečių jai savo balsus atidavė 950,4 tūkst. arba 68,21 procento.

Prezidentės inauguracija įvyko 2009 metų liepos 12 dieną.


Šiame straipsnyje: Dalia Grybauskaitė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių