Policininkai pietus aukojo gestų pamokoms

Panevėžyje kurtiesiems ir neprigirdintiesiems į pagalbą atskubėję policijos pareigūnai galės patys susikalbėti su jais ir rečiau kvies gestų kalbos vertėjus.

Dvylika Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) policininkų – patruliai, budėtojai ir tyrėjai (apylinkių inspektoriai) – šią savaitę baigs dviejų mėnesių nemokamus lietuvių gestų kalbos kursus ir, išlaikę egzaminą, gaus pažymėjimus.

Panevėžiečiai pareigūnai vieni pirmųjų Lietuvoje parodė iniciatyvą pramokti gestų kalbos ir užsirašė į viešosios įstaigos Surdologijos centro organizuojamus kursus. Tokius kol kas yra baigę tik Šiaulių policijos pareigūnai.

Panevėžiečiai policininkai susikalbėti su gyvenančiaisiais tylos pasaulyje mokėsi komisariate, aukodami savo pietų pertrauką.

„Pareigūnai – drausmingi ir imlūs klausytojai“, – gyrė uniformuotus mokinius jų kursų vedėja gestų kalbos vertėja Aistė Klasinskaitė.

„Juk mes į kursus ne varu atvaryti, o savo noru lankom“, – vakar „Sekundę“ patikino į paskutinę pamoką prieš egzaminą susirinkę policininkai.

Kaip tvirtino pareigūnai, gestų kalbos žinios jiems reikalingos darbe, kad su kurčiaisiais ir neprigirdinčiaisiais galėtų susikalbėti: išsiaiškinti, kas atsitiko, kokios pagalbos reikia ir panašiai. Kurtieji ir neprigirdintieji, o jų apskrityje gyvena apie 800, neretai prašo policijos pagalbos. Tačiau policininkai ne visada turi galimybę išsikviesti gestų kalbos vertėjus, ypač po darbo valandų ir švenčių dienomis.

„Pas vieną kurčiųjų šeimą ir vieną kurčią vyrą kartkartėmis tekdavo vykti. Važiuodavau su vertėja. Dabar, manau, ir vienas galėčiau išsiaiškinti situaciją“, – sakė tyrėjas Darius Remeikis.

Kai kuriems kitiems ilgiau policijoje dirbantiems jo kolegoms taip pat yra tekę susidurti su klausos negalią turinčiais žmonėmis ir nejaukiai pasijusti, kad negali susikalbėti ir jiems padėti.

Patruliai Justina Juronec ir Aurimas Laužikas gestų kalbos kursus pradėjo lankyti nuo pirmosios savo darbo Panevėžio apskrities VPK dienos vasario 12-osios.

Jauni pareigūnai neabejoja, kad įgytos žinios patruliuojant gatvėje labai pravers.

Gestų kalbos pramokę pareigūnai juokauja, kad ateityje tarp savęs kalbėsis gestais – taip įtvirtintų žinias.

Kurtieji neprisišaukia pagalbos

D.Remeikis sakė puikiai suprantąs, su kokiomis problemomis susiduria turintieji klausos negalią, kai jiems prireikia policijos ar kitų specialiųjų tarnybų pagalbos.

Pareigūno minėtos kurčiųjų šeimos – į septintąją dešimtį įkopusių tėvų ir 30-mečio jų sūnaus – nesutarimai užpernai vasarą baigėsi tragedija. Sūnus žiauriai sumušė savo tėvus, o jie dėl negalios nesugebėjo prisišaukti pagalbos. Tėvas ligoninėje mirė, motina išgyveno, bet smarkiai pašlijo jos sveikata.

Kurčias ir psichikos negalią turintis sūnus ir prieš tai dažnai smurtaudavo. Policija iškviesdavo išgirdę triukšmą kaimynai. Agresyvus neįgalus vyras ne kartą buvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje.

Kai jis 2008-ųjų liepą iki sąmonės netekimo sumušė abu savo tėvus, išbėgo į laiptinę ir ėmė spardyti kaimynų butų duris. Matyt, vyras taip bandė pranešti, kad tėvams reikia pagalbos.
Gestų kalbos vertėjams kurtieji neretai skundžiasi atsitikus nelaimei nesulaukiantys tinkamos pagalbos todėl, kad negalėjo susikalbėti su pareigūnais. Tokią patirtį turi ir Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos pedagogai.

Šios įstaigos vadovė Danutė Kriščiūnienė pasakojo, kad vienas kurčias mokytojas gatvėje buvo smarkiai sumuštas chuliganų. Kažkas, matyt, matė, kaip mušamas žmogus, ir iškvietė policiją. Tačiau pedagogas su pareigūnais negalėjo susikalbėti, juolab nurodyti, kaip atrodė užpuolikai ir kur  jie nubėgo.

Viena Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos mokytoja pateko į avariją. Jai nepavyko susikalbėti su atskubėjusiais pareigūnais ir įvykio vietoje jiems paaiškinti visų aplinkybių. Paskui, nustatant avarijos kaltininką, iškilo nesusipratimų ir ginčų.

Pradėjo nuo abėcėlės

Policininkai lietuvių gestų kalbos kursus pradėjo lankyti vasario 23-iąją. Į paskaitas jie rinkdavosi du kartus per savaitę. Iš viso jie turėjo 30 akademinių valandų užsiėmimų.
Pareigūnai mokytis pradėjo nuo abėcėlės. Jie patyrė, kad, norint kalbėtis gestų kalba, reikia turėti miklius pirštus. Ne veltui dėstytoja A.Klasinskaitė prieš kiekvieną pamoką jų paprašydavo pamankštinti rankas.

Išmokę abėcėlę, pareigūnai pradėjo dėlioti skiemenis, juos jungė į žodžius, o šiuos – į sakinius. Kursų lankytojams gestų kalba nepasirodė lengva, bet įkandama.

„Porą mėnesių – per trumpas laikas gerai išmokti gestų kalbą, bet susikalbėti – prisistatyti, paklausti kurčiojo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, kas atsitiko, nuraminti ir panašiai – sugebėsime“, – tikino pareigūnai.

Gestų kalbos vertėja A.Klasinskaitė prisipažino: paprašyta vesti kursus policininkams iš pradžių nerimavo, kad darbe užimtiems ir pavargstantiems jos mokiniams nelabai seksis mokytis.
Tačiau pareigūnai labai noriai mokėsi, stengėsi nepraleisti paskaitų.

Dėstytoją maloniai nustebino, kad, skirtingai nei kitų specialybių atstovai, jie nesidrovėjo mokytis gestų, mimikos ir specifinių kūno judesių – iš to susideda gestų kalba.

A.Klasinskaitė neabejoja, kad uniformuoti jos mokiniai galės susikalbėti su turinčiaisiais klausos negalią.

Lietuvių kalbos gestų kursus pareigūnams finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Rudenį gestų kalbos ketina mokytis Panevėžio ugniagesiai.