Po sunkios ligos mirė prezidentas A.Brazauskas (papildyta)

Šeštadienį Vilniuje Turniškėse po sunkios ligos, eidamas 78-uosius metus mirė kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas.

Tai patvirtino Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius.

"Visų duomenų dar neturiu, bet mano žiniomis jis mirė šeštadienį, savo namuose Turniškėse", - portalui 1diena.lt sakė Socialdemokratų partijos pirmininkas.

"Ką aš galiu pridurti, tai buvo ne eilinis žmogus. Labai gaila, kad tokie žmonės išeina iš gyenimo", - kalbėjo jis.  

Mirus A.Brazauskui, valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė gilią užuojautą A.Brazausko artimiesiems.

„Iš gyvenimo pasitraukė nuoširdus žmogus, iškilus politikas, stovėjęs prie valstybės vairo atsakingais ir sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento stiprios ir charizmatiškos asmenybės atminimas ilgam išliks Lietuvos žmonių širdyse, - sakė Prezidentė D.Grybauskaitė.

Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl Prezidento A. Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo. A.Butkevičiaus teigimu, sekmadienį 9.30 val. dėl Prezidento mirties yra sušaukta vyriausybinė komisija, o 11 val. šis klausimas turėtų būti sprendžiamas prezidentiniu lygiu.

"Manau, kad A.Brazauskas turėtų būti palaidotas Antakalnio kapinėse, šalia signatarų kapų, kur yra numatyta vieta ir Prezidentams", - portalui 1diena.lt kalbėjo A.Butkevičius.

A.Brazausko žentas Dalius Mertinas teigė, kad A.Brazauskas mirė šeštadienį 19 val.15 min. savo namuose. Anot D.Mertino prezidento laidotuvės numatomos ketvirtadienį. 

Vilniaus socialdemokratų pirminikas  Romas Adomavičius, šeštadienį viešėjo Bremene ir apie buvusio partijos lyderio mirtį sužinojo tik iš portalo 1diena.lt žurnalistės. "Man niekas nepranešė, negaliu tuo patikėti", - aiškino R.Adomavičius.

Apie partijos lyderio mirtį, tik iš žurnalistų sužinojo ir Vilniaus skyriaus atsakingoji sekretorė Valentina Keršienė.

"Buvome skyriaus, kuriai priklausė ir Kristina Brazauskienė, pirmininko žmonos laidotuvėse, kaip tik kalbėjome apie A.Brazausko sveikatą. Nesuprantu, kodėl man niekas nepaskambino", - portalui 1diena.lt kalbėjo A.Brazausko bendrapartietė.

Vėliau ji patvirtino, kad informacija pasitvirtinto, A.Brazauskas tikrai mirė.        

Kaip vienas valstybės vadovų, prezidentas ar premjeras, A.Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

A.M.Brazauskas gimė Rokiškyje 1932 metais. 1956 metais baigęs Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę, jis dalyvavo statant Kauno hidroelektrinę.

1965 metais A.M.Brazauskas paskirtas statybinių medžiagų pramonės ministru, 1967-aisiais - Valstybės planavimo komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju, 1974-aisiais jam suteiktas ekonomikos mokslų daktaro laipsnis.

1988 metais tapęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi A.M.Brazauskas įėjo ir į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo istoriją. Per Sąjūdžio suvažiavimą 1988 metų spalio 22 dieną jis pranešė, kad valdžia katalikams grąžina svarbiausią šventovę - Vilniaus arkikatedrą baziliką.

1990 metų kovo 11 dieną su kitais Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariais jis pasirašė Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktą.

Nuo 1990-ųjų kovo iki 1991-ųjų sausio A.M.Brazauskas ėjo pirmojoje ministrės pirmininkės pavaduotojo pareigas. 1992 metų spalį išrinktas Seimo nariu ir Seimo pirmininku.

Tačiau didžiausio įvertinimo politikas sulaukė 1993 metų pradžioje, kai buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos prezidentu. Šias pareigas jis ėjo iki 1998 metų.

Bene juodžiausia dėmė jo prezidentavimo istorijoje - Maišiagalos memorandumas. 1995 metų gegužės 20 dieną prezidentas A.M.Brazauskas ir premjeras Adolfas Šleževičius su Latvijos prezidentu Gunčiu Ulmaniu ir jo atstovais pasirašė Lietuvai nenaudingą memorandumą dėl Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje. Šis dokumentas nustatė, kaip dvi kaimynės pasidalys povandeninį šelfą Baltijos jūroje su galimais naftos ištekliais. Kilus skandalui 1996 metų lapkričio 13 dieną A.M.Brazauskas atšaukė savo parašą po šiuo memorandumu.

Ilgai A.M.Brazauskui teko aiškintis dėl viešbučio "Draugystė" privatizavimo. Jo savininke tapo Kristina Butrimienė, 2002 metais ištekėjusi už A.M.Brazausko.

Kita vertus, buvęs Komunistų partijos lyderis pasirašė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui (Manfredui Verneriui) su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į NATO ir Atėnuose pasirašė po Stojimo sutartimi į Europos Sąjungą.

Baigus prezidento kadenciją A.M.Brazauskui pavyko įgyvendinti ir kitą svajonę - tapti Vyriausybės vadovu. Premjero pareigas jis ėjo nuo 2001-ųjų liepos iki 2006-ųjų birželio.

A.M.Brazauskas mėgdavo pabrėžti, kad jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 metais atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos, o netrukus ji atsiribojo ir nuo komunistinės praeities. 1990 metų gruodį įkurta Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), jos vadovu steigiamajame suvažiavime išrinktas A.M.Brazauskas. 2001 metais LDDP susijungė su Lietuvos socialdemokratų partija ir perėmė pastarosios vardą. A.M.Brazauskas vėl tapo naujos politinės jėgos pirmininku.

A.M.Brazauskas yra apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jo vardu pavadinta Kaišiadorių 1-oji vidurinė mokykla.


Šiame straipsnyje: Algirdas BrazauskasBrazauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių