Po mirties – į pragarą

Klaipėdos savivaldybė kratosi mirusių miestiečių ir apie naują lavoninę negalvoja. Jai patogu, kad dešimtys velionių, laukdami gyvųjų malonės, sandėliuojami apšiurusiuose koridoriuose.

Institutas - ne saugykla

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (TMI) skyriui Klaipėdoje gavus lėšų patalpų rekonstrukcijai susigriebta, jog nebus kur saugoti mirusiųjų kūnų.

Kol vyks remontas, ekspertų priedermėje esantys tyrimai galės būti atliekami kitų miestų instituto skyriuose. Tačiau iki šiol nežinia, kur bus laikomi ištirti ir artimųjų neatsiimti velioniai.

Pasak TMI Klaipėdos skyriaus vadovo Vidmanto Armono, institutas - ne mirusiųjų saugykla, nors pastaruoju metu ji tokia tapo dėl savivaldybės nenoro pasirūpinti miestiečių palaikais.

„Mūsų skyrius privalo atlikti ekspertizę, tirti įtartinus mirties atvejus, o ne kažin kiek laiko saugoti visus čia atgabenamus lavonus", - konfliktą tarp savivaldybės ir ekspertizės funkcijų įvardijo V.Armonas.

Nors po atliktos ekspertizės lavonai iš čia turėtų būti išgabenti vėliausiai po keturių parų, jie čia užsiguli savaitėmis.

Ankštose patalpose įsikūrusiame skyriuje kartais ekspertai turėdavo sutalpinti daugiau nei 30 lavonų.

Į keturių vietų šaldytuvą visi jie netilpdavo, tad mirusieji būdavo laikomi tiesiog įstaigos koridoriuje.

Skrosti kiekvieną nebūtina

Anot TMI Klaipėdos skyriaus vadovo, neretai velioniai į jų įstaigą patenka be reikalo. Iš beveik pusantro tūkstančio tyrimų per metus, daugiau nei pusę galėtų atlikti savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos. Daliai mirusiųjų skrodimo apskritai nereikia.

Tačiau į ligoninių lavonines patenka tik mirusieji gydymo įstaigoje.

Pakartotinai paskelbus apie greitai rekonstruoti numatomas TMI patalpas savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrius išplatino Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigoms skirtą raštą, kuriame primenama, jog nebūtina kiekvieną mirusįjį skrosti norint gauti medicininį mirties liudijimą.

Jei mirties priežastis pakankamai aiški ir smurtas neįtariamas, mirties faktą nustatyti ir medicininį mirties liudijimą išduoti gali ir gydytojas, remdamasis turimais medicininiais įrašais.

Anot savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, mirusiojo artimieji patys turi rūpintis, kur laikyti velionį ir kaip jį pervežti.

Savivaldybė tokias paslaugas esą užtikrina tik tada, kai mirusysis yra nenustatytos asmenybės arba neturi artimųjų. Būtent tokie mirusieji ir užsiguli pas teismo medicinos ekspertus, nors po ekspertizės turėtų būti nuvežti į teritorinę lavoninę.

Kratosi naštos

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme taip pat teigiama, kad ligoninių lavoninėse ar pas teismo medicinos ekspertus velioniai turėtų būti laikomi ne ilgiau kaip keturias paras. Vėliau jie turėtų būti perduoti teritorinei lavoninei.

Daugiau apie teritorinę lavoninę neužsimena jokie teisės aktai. Nežinia, nei kas turi garantuoti jos paslaugas, nei kam ji turi priklausyti.

Anot Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Gylio, teritorinės lavoninės turi būti savivaldybės rūpestis.

Tačiau J.Asadauskienė teigia, jog tik ritualinių paslaugų firmos nori įteisinti dispečerio vaidmenį atliksiančią įstaigą, o konkrečiai apie tokią lavoninę nėra niekur rašoma.

Pavyzdį parodė Vilnius

Vilniuje teritorinės lavoninės klausimas išspręstas dar pernai.

Viešosios įstaigos „VIS LT", atliekančios teritorinės lavoninės funkciją Vilniaus regione, direktorius Marius Molotokas taip pat tvirtino, jog tokia lavoninė turi būti savivaldybės reikalas.

„Teritorinė lavoninė yra tarpinė stotelė tarp laidojimu užsiimančių kompanijų ir savivaldos institucijų pareigos surinkti kūnus. Taip išsprendžiamas kūnų pardavinėjimo klausimas", - pasakojo M.Molotokas.

Šiuo metu „VIS LT" turi 120 mirusiųjų saugojimo vietų Vilniuje.

Anot M.Molotoko, vietų skaičius buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į vidutinį teritorijos mirusiųjų vidurkį, neatpažintų ir su kriminaliniais nusikaltimais susijusių asmenų laikymą iki 30 parų. Numatyta ir vietų ekstremalių situacijų atveju.

Vyriausybė dar šiemet žada spręsti teritorinių lavoninių klausimą visoje šalyje. Planuojama, jog teritorinės lavoninės funkcijomis vis dėlto turės rūpintis savivaldybės.