Planas „A“, planas „B“... Ar pavyks Darbo partijai išsisukti?

Viktoras Uspaskichas pagaliau išvedė iš kantrybės Vilniaus apygardos teismą ir „užsidirbo“ beveik 4 tūkst. litų baudą. Už sukčiavimą teisiami Darbo partijos lyderiai daro viską, kad išsisuktų nuo baudžiamosios atsakomybės ir išsaugotų partiją nuo likvidavimo. Atrodo, šiam tikslui sukurta ne viena schema.

Pirmiausia, po trečiadienį susijungsiančių Darbo ir jos „dukrelės“ Leiboristų partijų gims naujas juridinis asmuo, o tai reikš, kad Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui, nebegresia likvidavimas.

Antra, koalicijos partnerių remiama Darbo partija siekia panaikinti baudžiamąją atsakomybę partijoms. Kai kurių Seimo narių manymu, prisidengdama religinėmis bendrijomis.

Ir trečia, Darbo partijos nario Artūro Paulausko iniciatyva grupė parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo rinkimų įstatymas ir kai kurie Seimo statuto straipsniai, kuriais kandidatas į parlamentarus turi teisinę neliečiamybę, o partija – ne. Įdomu, ar teisininkui Artūrui Paulauskui toks klausimas buvo kilęs, kol jis dar nebuvo Darbo partijos narys.

Planas A: keičiam BK

Seime stumiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siūloma daryti išimtį partijoms ir religinėms bendruomenėms, atleisti jas nuo bet kokių bausmių už nusikaltimus. Šias pataisas Seime inicijuoja ne tik teisiamos Darbo partijos frakcijos atstovai, bet ir kai kurie socialdemokratai, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lenkų rinkimų akcijos atstovai.

Projektą savo balsais palaikė beveik pusė Seimo – 62 jo nariai.

Buvusio STT Panevėžio valdybos vadovo Povilo Urbšio vertinimu, šios Baudžiamojo kodekso pataisos pirmiausia užtikrintų partijų sąskaitų neliečiamybę, tačiau šiuo metu „gesinamas gaisras“ Darbo partijos byloje.

„Stebina tas dalykas, kad ciniškai prisidengiama religinėmis bendruomenėmis. Tai reiškia elementarų savanaudiškumą, nes kai buvo balsuojama dėl Darbo partijos narių, didesnė Seimo dalis balsavo už teisinės neliečiamybės atėmimą, bet kai DP nariai pasiūlė pataisą, kuri gali būt naudinga ir kitoms partijoms, tada tos pataisos priėmimas vyksta tyliu pritarimu“, – pastebi Seimo narys P. Urbšys.

Baudžiamosios teisės ekspertas sako, kad įteisinusi išimtinę teisę kai kuriems juridiniams asmenims būti nebaudžiamiems, Lietuva pažeistų savo tarptautinius įsipareigojimus, o Darbo partija tikrai švęstų pergalę teisme.

„Jei Baudžiamojo kodekso pakeitimas padaromas, Darbo partijos teisinė padėtis tampa palankesnė, nei buvo anksčiau, ir atsakomybę švelninantis įstatymas taikomas atgal. Tiesiog Darbo partija nebegalėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip juridinis asmuo. Jei šis įstatymo projektas priimamas, partijai atsakomybė už fizinių asmenų padarytus nusikaltimus tampa nenumatyta. Jei jokia atsakomybė liktų nenumatyta, mes pažeistume Europos Tarybos konvencijas ir su Europos Sąjunga sudarytas konvencijas, kurios reikalauja juridinių asmenų atsakomybės už padarytus fizinių asmenų nusikaltimus“, – aiškina Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Algimantas Čepas.

Ar pavyks prastumti šias Baudžiamojo kodekso pataisas, nežinia – jas dabar svarsto Seimo komitetai.

Parlamentarų grupei KT atstovauja A. Paulauskas

Bandymas keisti Baudžiamąjį kodeksą – ne vienintelis planas, kuriuo siekiama išsukti vieną partiją nuo pelnytos bausmės.

37 Seimo nariai prašo Konstitucinį Teismą ištirti, ar neprieštarauja Konstitucijai Seimo rinkimų įstatymas ir kai kurie Seimo statuto straipsniai, kuriose nėra numatyta teisinė neliečiamybė politinėms partijoms, nors per rinkimus partijų iškelti kandidatai į Seimo narius neliečiamybę turi.

Tačiau Konstitucinės Teisės ekspertas tokius reikalavimus vadina keistais.

„Konstitucija nenumato politinių partijų, asociacijų imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės. Manau, kad Konstitucija netgi draudžia nustatyti tokį imunitetą, nes jei jis būtų nustatytas, nebūtų įmanoma apginti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių: politinė partija galėtų pradėti propaguoti tautinę nesantaiką, galėtų prievarta raginti pakeisti konstitucinę santvarką, slėptų pajamų šaltinius, klastotų finansinę apskaitą. Jei jie turėtų imunitetą, jų nebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, negalima būtų likviduoti“, – tikina M. Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.

Profesorių nustebino Konstitucinį Teismą pasiekusio dokumento autorių teisinis neišprusimas.

„Prašoma ištirti, ar Seimo statuto straipsnis neprieštarauja Konstitucijai dėl to, kad nenumato politinių partijų imuniteto. Bet juk Konstitucijoje yra 76 straipsnis, kuriame pasakyta, kad Seimo statutas nustato Seimo struktūrą ir Seimo darbo tvarką Vadinasi, pagal Konstituciją Seimo statute apskritai negali būti jokių nuostatų, kurios reguliuotų rinkimuose dalyvaujančių partijų imunitetą, jo buvimą ar nebuvimą. Ir štai Seimo nariai prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja tai, ko apskritai negali būti įstatyme nustatyta“, – stebisi M. Romerio universiteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorius.

Tačiau profesorius tikriausiai dar labiau nustebtų sužinojęs, kad šį kreipimąsi pirmasis pasirašė buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas, dabar jis – dešinioji Viktoro Uspaskicho ranka Darbo partijoje.

LRT žurnalistų paprašytas paaiškinti, A. Paulauskas tik galvą kraipė.

„Aš pasirašiau, kadangi tai buvo ruošta. Aš gi jo nei eisiu, nei ginsiu, nei kur tai aiškinsiu“, – komentuoja Seimo Darbo partijos frakcijos narys A. Paulauskas.

Tačiau ir vėl politikas meluoja: Konstituciniame Teisme registruotas dokumentas, kuriame juodu ant balto parašyta – parlamentarų grupei Konstituciniame Teisme atstovauja A. Paulauskas.

Priims Konstitucinis Teismas nagrinėti ar atmes šį prašymą, dar neaišku, tačiau jį jau bandyta išnaudoti Darbo partijos byloje. Advokatai reikalavo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes į Konstitucinį Teismą kreipėsi grupė parlamentarų, tačiau šis reikalavimas buvo atmestas, bylos nagrinėjimas tęsiasi.

Tačiau kai prokuroras turėjo skelbti kaltinamąją kalbą, teisiamasis V. Uspaskichas griebėsi gelbėjimosi šiaudo – nurūko tikrintis sveikatos. Už neatvykimą į posėdį ir nepagarbą teismui jam skirta beveik 4 tūkst. Lt bauda.

„Man nesvarbu bauda. Tie žaidimai tokie nemalonūs...“ – penktadienį sakė Viktoras Uspaskichas.

Tad teismo procesas tęsiasi, intriga taip pat: kas ką pergudraus – Darbo partija teisėsaugą ar atvirkščiai, dar matysim.



NAUJAUSI KOMENTARAI

taip

taip portretas
viską valdo pinigai

piliečiai sukluskit

piliečiai sukluskit portretas
Religinės organizacijos ypač mėgaujasi nebaudžiamumu už savo nusikaltimus Lietuvoje, kurių vis gi padaro nerdamosis iš kailio pritraukti naujų pasekėjų ir išlaikyti esamus; ypač tos kurios nėra pagrindinė Lietuvos religija.

vardas

vardas portretas
Viska valdo Jevrai. Ir Jivrasojuzai.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių