Pitonės rekordas ir stebina, ir kelia nerimą

Raguvoje netrukus iš kiaušinių išsiris kelios dešimtys pitonų, tačiau garsaus gamtininko Antano Slučkos džiaugsmą temdo nerimas, kad egzotinių gyvūnų rinkoje šių šliužų populiarumas mažėja.

Žinomas šalyje gamtininkas, Raguvos gimnazijos biologijos mokytojas, roplių mylėtojas Antanas Slučka  juokauja, kad ekonominė krizė pitonų reprodukcijai – nė motais. Nors sunkmečiu ropliai  nebegali iki soties prisikirsti pelių, šiemet pavasario pabaigoje viena iš pitonų patelių padėjo rekordinį kiaušinį skaičių – net 50.

Per daugelį metų, kai gamtininkas veisia pitonus, tiek kiaušinių niekada nėra buvę. Didžiausią staigmeną jam užpernai buvo pateikusi kita augintinė pitonė. Ji padėjo 45 kiaušinius ir pati, o tai labai reta, išperėjo pitoniukus.

Tiesa, A.Slučka jai buvo sudaręs ypatingas sąlygas.

Pastaroji pitonė šiemet sudėjo tik 10 kiaušinių. Šiemetė rekordininkė pitonų patelė anksčiau išskirtiniu vaisingumu nepasižymėjo.

Biologas daugiau neeksperimentuoja – kiaušinius perina inkubatoriuje. A.Slučka labai abejoja, kad pavyks išsiristi visiems 50 pitoniukų. Ropliai dienos šviesą turėtų išvysti rugpjūtį.

Tačiau „motina didvyrė“ savo vaikų nepamatys. Ji – jau Kuršėnų gamtininkų centre.

„Atidavėme. Prisiauginsime naujų, trūkumo nebus“, – patikina A.Slučka.

Gamtininkas dar rūpinasi keliomis dešimtis Kalifornijos karališkųjų, dėmėtųjų ir  plonauodegių žalčių padėtais kiaušiniais.

Kelis kiaušinius yra padėję ir dėmėtieji eublefarai – gražuoliai gekonai. Du driežiukai jau išsirito.

Gamtininko galvos skausmas – ir padėti po poravimosi jėgas atgauti dviem pitonų patinams. Pasak jo, šie labai nusiplūkę ir išsekę.

Galvos skausmas – išlaikyti

A.Slučka neslepia, kad su nerimu laukia išsiritant tokios gausybės pitonų. Biologas sako, kad ir taip nedidelė buvusi pitonų paklausa mažėja.

Jaunikliai kainuoja nedaug, tačiau auginti namų sąlygomis jie per dideli. Be to, užkietėję roplių mėgėjai dairosi ko nors dar egzotiškesnio. Pasak jo, dabar jau nieko nenustebinsi namuose auginamu pitonu ar smaugliu.

A.Slučka nerimauja, kaip reikės išlaikyti tokią gausią pitonų šeimyną. Mat jaunikliai pasižymi ypatingu apetitu.  Tiek pelių, kiek jie pasirengę sukirsti, neužauginsi, neįpirksi, o juo labiau – nepaprašysi kačių, kad prineštų.  Kaip tikina gamtininkas, kiekviena pitono gyvenimo diena didina išlaidas.

„Išdalinti už dyką negali, o parduoti, kad atsipirktų bent jau išlaikymas,  sunku“, – aiškino gamtininkas.

Pinigus, gautus už parduotus šliužus, jis skiria savo prieš tris dešimtmečius dabartinėje Raguvos gimnazijoje įkurtam gyvajam kampeliui prižiūrėti.

Savo augintinius gamtininkas maino į kitus egzotiškus gyvus. Pavyzdžiui, užpernai kelis pitoniukus jis Čekijoje iškeitė į barzdotąsias agamas. Nemažai gyvajame kampelyje laikomų gyvūnų A.Slučka yra parsivežęs iš tolimųjų kraštų.

Iki šiol jo savotišką roplių mini zoologijos sodą, kuriame, be jau minėtų pitonų, smauglių, žalčių, driežų, yra vėžlių, krabų, vabalų ir kitokių įvairių gyvių, dažnai lanko vaikų ir suaugusiųjų ekskursijos.

Neseniai Panevėžyje ir rajone viešėjusi Turkijos švietimo darbuotojų delegacija, nuvežta į Raguvos gimnazijos gyvąjį kampelį, buvo be galo sužavėta ir nustebinta.

„Mums A.Slučkos globojami egzotiniai gyvūnai padeda stiprinti bendradarbiavimo ryšius“, – sakė Raguvos gimnazijos direktorė Asta Sakalauskienė.

Pasak jos, mokykla gyvajam kampeliui suteikia patalpas, moka komunalinius mokesčius, tačiau gyvūnų išlaikymas gula ant A.Slučkos pečių.

Direktorė sutiko, kad rugpjūtį iš kiaušinių išsirisiančios kelios dešimtys pitonų suteiks daug įspūdžių ekskursantams, tačiau bus didelis rūpestis gamtininkui.

Per metus nepardavė nė vieno

Panevėžyje egzotiškais gyvūnais prekiaujančios parduotuvės „Terra“ pardavėja konsultantė Vaida Kolmačiūtė sakė, kad parduotuvė jau metai nesėkmingai pardavinėja maždaug metro ilgio pitoną, už jį prašo 400 litų.

„Besidominčiųjų ir norinčiųjų yra, bet galinčiųjų namuose laikyti tokį roplį nedaug. Tam reikia sąlygų, didelio terariumo“, – aiškino V.Kolmačiūtė. Šliužų mėgėjai dažnai norimo gyvio ieško internete. Pavyzdžiui, ten pardavėjai už kukurūzinį žaltį su terariumu prašo 230 litų,  dvejų metų ir dviejų metrų ilgio tigrinį pitoną su terariumu parduoda už 700 litų, o be jo reikės mokėti 100 litų mažiau. Vieno metro vaivorykštinis smauglys įvertintas 400 litų.

A.Slučkos patirtis rodo, kad gyvūnų parduotuvės pitonus iš veisėjų linkę pirkti tik mažomis kainomis. Pastarieji nėra tokia populiari prekė, kaip šunys ar katės.