Pirmadienį Lietuvos-Lenkijos ekspertai baigs diskusijas dėl švietimą

Pirmadienį Augustave susitiksiantys Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertai ketina išklausyti mokinių tėvų atstovus bei atnaujinti ministerijų bendradarbiavimo programą.

Švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys BNS sakė tikintis, kad tuo ekspertų susitikimai baigsis.

„Mes tikimės, kad tai jau bus baigiamasis mūsų susitikimas“, - sakė viceministras.

Į ekspertų susitikimą pakviesti Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, ir Lenkijos mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba, mokinių tėvų atstovai – po penkis iš kiekvienos pusės. V.Bacys apgailestavo, kad į Augustavą iš Lietuvos vyksiančių tėvų atstovai nėra nepriklausomi.

„Penki vykstantieji, be abejo, yra tėvai, bet mes matome, kad tai yra ir tarybos sekretorius, pavaduotojas. Mes manėme, kad tėvai galėtų būti labiau nepriklausomi ir kad tai turėjo būti labiau derinama su mumis“, - kalbėjo V.Bacys.

Susitikime taip pat turėtų būti kalbama apie tautinių mažumų švietimo finansavimą - Lenkijos pusė turėtų pristatyti numatomus pakeitimus dėl papildomų svertų skaičiuojant dotacijas, tenkančias besimokantiems tautinių mažumų kalbomis. Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas. Lietuva, šiemet skyrusi 20 proc. didesnius krepšelius tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams, prašė Lenkiją atsižvelgti į tautinių mažumų poreikius.

„Bus labai įdomu išgirsti, kaip sekėsi spalio 24 dieną konferencija Punske“, - sakė viceministras.

Po šios konferencijos Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas sakė, kad Lenkijos valdžia žada svarstyti galimybę didinti finansavimą lietuviškoms mokykloms Lenkijoje, tačiau pakeitimai numatomi tik nuo 2013 metų.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

Viceministro teigimu, pirmadienio susitikime Lietuvos pusė dar kartą pateiks savo argumentus, kad Švietimo įstatymas nepablogina tautinės mažumos padėties.

„Lietuvoje Europos mastu, manyčiau, yra geriausias tautinių mažumų švietimo modelis“, - pabrėžė jis.