- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dauguma apklaustų nacionalinio ir savivaldos lygmens institucijų pernai ir šiemet neskyrė lėšų ir atskirų etatų antikorupcinėms programoms įgyvendinti, rodo nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.
Anot institucijų atstovų, ši padėtis nesikeis ir 2011 metais, teigiama antradienį išplatintame TILS pranešime.
Lapkritį atliktu tyrimu TILS siekė nustatyti, kokias antikorupcines programas turi ir įgyvendina valstybinės bei savivaldos institucijos, kokie instituciniai pajėgumai ir lėšos tam skiriamos, kaip pačios institucijos vertina tokių priemonių reikalingumą ir efektyvumą.
Klausimynas buvo pateiktas 76 institucijoms - ministerijoms, savivaldybėms, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms. Atsakymus pateikė 54 institucijos: 10 iš 14 ministerijų, 42 iš 60 savivaldybių, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos.
Anot TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, institucijų atsakymai rodo, kad pajėgumai kovoti su korupcija valstybiniame sektoriuje yra minimalūs.
"Skirdami korupcijos problemai tiek mažai dėmesio, vargu ar galime tikėtis realių pokyčių kasdienėje viešojo sektoriaus veikloje. Pokyčiai įmanomi tik konkretaus veikimo, kokybiškai naujų priemonių diegimo ir efektyvios antikorupcinės veiklos stebėsenos dėka. Atrodo, daugelyje įstaigų kova su korupcija yra "Pelenės" vietoje", - teigia S.Muravjovas.
Dauguma institucijų sako turinčios ir viešai skelbiančios antikorupcinę programą bei jos priemonių įgyvendinimo planą. Valstybės institucijos informuoja visus arba didžiąją dalį savo darbuotojų apie jose arba jų vykdomą antikorupcinę veiklą, skelbdamos informaciją viešai, organizacijos tinklapyje ar vidinėje elektroninėje sistemoje (46 institucijos), susitikimų ir posėdžių metu (12) ir supažindinant darbuotojus pasirašytinai (12).
Didžioji dalis institucijų nurodė, kad vykdo piliečių informavimą ir priima piliečių skundus (53 institucijos). Jos taip pat vykdo antikorupcinius mokymus darbuotojams (36 ), priima darbuotojų pranešimus institucijos viduje (35), turi "karštąsias" arba pagalbos linijas (18). Dauguma institucijų savo įgyvendinamas priemones įvertino kaip labiau efektyvias nei neefektyvias.
Dauguma įstaigų atstovų mano, kad antikorupcinė programa yra reikalinga ir padeda joms kovoti su korupcija.Tiesa, lėšos antikorupcinei programai įgyvendinti skiriamos devyniose iš 54 atsiliepusių institucijų. Didžiojoje dalyje institucijų nėra numatyta atskirų etatų ir lėšų programai įgyvendinti.
Kaip būdus savo antikorupcinei veiklai pagerinti didžioji dalis institucijų nurodė, kad tam reikia atskiro darbuotojo, atsakingo už tokios veiklos įgyvendinimą. Šiuo metu antikorupcinė veikla daugumoje atvejų yra paskirta kaip papildoma funkcija atskiriems jų institucijų darbuotojams. Kituose pasiūlymuose minimas didesnis dėmesys antikorupciniam švietimui, sprendimų viešumui, efektyvesniam antikorupcinių komisijų darbui.
Šiuo metu rengiama nauja 2011-2014 metų Nacionalinės kovos su korupcija programa (NKKP), kurios pagrindu daugelis institucijų priima ir įgyvendina savo antikorupcines programas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, rugpjūčio mėnesį atlikusi 2009-2010 metų NKKP įgyvendinimo stebėseną, paskelbė, kad per pusantrų metų įvykdyta 44 proc. antikorupcinių priemonių, iš dalies įvykdyta 30 proc., o neįvykdyta 26 proc. priemonių.
Dauguma apklaustų nacionalinio ir savivaldos lygmens institucijų pernai ir šiemet neskyrė lėšų ir atskirų etatų antikorupcinėms programoms įgyvendinti, rodo nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.
Anot institucijų atstovų, ši padėtis nesikeis ir 2011 metais, teigiama antradienį išplatintame TILS pranešime.
Lapkritį atliktu tyrimu TILS siekė nustatyti, kokias antikorupcines programas turi ir įgyvendina valstybinės bei savivaldos institucijos, kokie instituciniai pajėgumai ir lėšos tam skiriamos, kaip pačios institucijos vertina tokių priemonių reikalingumą ir efektyvumą.
Klausimynas buvo pateiktas 76 institucijoms - ministerijoms, savivaldybėms, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijoms. Atsakymus pateikė 54 institucijos: 10 iš 14 ministerijų, 42 iš 60 savivaldybių, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos.
Anot TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, institucijų atsakymai rodo, kad pajėgumai kovoti su korupcija valstybiniame sektoriuje yra minimalūs.
"Skirdami korupcijos problemai tiek mažai dėmesio, vargu ar galime tikėtis realių pokyčių kasdienėje viešojo sektoriaus veikloje. Pokyčiai įmanomi tik konkretaus veikimo, kokybiškai naujų priemonių diegimo ir efektyvios antikorupcinės veiklos stebėsenos dėka. Atrodo, daugelyje įstaigų kova su korupcija yra "Pelenės" vietoje", - teigia S.Muravjovas.
Dauguma institucijų sako turinčios ir viešai skelbiančios antikorupcinę programą bei jos priemonių įgyvendinimo planą. Valstybės institucijos informuoja visus arba didžiąją dalį savo darbuotojų apie jose arba jų vykdomą antikorupcinę veiklą, skelbdamos informaciją viešai, organizacijos tinklapyje ar vidinėje elektroninėje sistemoje (46 institucijos), susitikimų ir posėdžių metu (12) ir supažindinant darbuotojus pasirašytinai (12).
Didžioji dalis institucijų nurodė, kad vykdo piliečių informavimą ir priima piliečių skundus (53 institucijos). Jos taip pat vykdo antikorupcinius mokymus darbuotojams (36 ), priima darbuotojų pranešimus institucijos viduje (35), turi "karštąsias" arba pagalbos linijas (18). Dauguma institucijų savo įgyvendinamas priemones įvertino kaip labiau efektyvias nei neefektyvias.
Dauguma įstaigų atstovų mano, kad antikorupcinė programa yra reikalinga ir padeda joms kovoti su korupcija.Tiesa, lėšos antikorupcinei programai įgyvendinti skiriamos devyniose iš 54 atsiliepusių institucijų. Didžiojoje dalyje institucijų nėra numatyta atskirų etatų ir lėšų programai įgyvendinti.
Kaip būdus savo antikorupcinei veiklai pagerinti didžioji dalis institucijų nurodė, kad tam reikia atskiro darbuotojo, atsakingo už tokios veiklos įgyvendinimą. Šiuo metu antikorupcinė veikla daugumoje atvejų yra paskirta kaip papildoma funkcija atskiriems jų institucijų darbuotojams. Kituose pasiūlymuose minimas didesnis dėmesys antikorupciniam švietimui, sprendimų viešumui, efektyvesniam antikorupcinių komisijų darbui.
Šiuo metu rengiama nauja 2011-2014 metų Nacionalinės kovos su korupcija programa (NKKP), kurios pagrindu daugelis institucijų priima ir įgyvendina savo antikorupcines programas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, rugpjūčio mėnesį atlikusi 2009-2010 metų NKKP įgyvendinimo stebėseną, paskelbė, kad per pusantrų metų įvykdyta 44 proc. antikorupcinių priemonių, iš dalies įvykdyta 30 proc., o neįvykdyta 26 proc. priemonių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos4
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...