Piketuotojai atsidūrė areštinėje

Piketas, kuriuo vakar jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, dviem įsiaudrinusiems jo dalyviams baigėsi areštinėje. Prie parlamento piketą pradėję jo dalyviai surengė eitynes sostinės gatvėmis, o pasiekę Vilniaus universiteto centrinius rūmus pabandė juose užsibarikaduoti - esą taip sekta Sorbonos universiteto studentų pavyzdžiu. Tuomet policija ir sulaikė du piketo dalyvius - studentus Stanislovą Tomą ir Richardą Dilių.

Kaip vėliau sakė iš areštinės paleistas R.Dilius, policijoje jaunuoliai buvo apklausti ir į policiją dar kartą turės atvykti pirmadienį, kuomet jiems planuojama skirti baudas. Ir prie parlamento piketo dalyviai mėtėsi „aštriais" pareiškimais - grasino „pacifistiškai susprogdinti" parlamentą, siūlė surengti apkaltą Konstitucinio Teismo pirmininkui.

Protesto akciją surengęs jaunimas teigia siekęs paraginti seimūnus nepriimti „aukštojo mokslo reformą imituojančio įstatymo ir ryžtis teisingiems sprendimams, atitinkantiems moksleivių, studentijos ir visos tautos bei valstybės interesus". Seime šiuo metu po pateikimo yra pritarta dviem alternatyviems reformą turintiems įgyvendinti Mokslo ir studijų įstatymo projektams. Vieną jų ruošė konservatorių lyderis Andrius Kubilius bei liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, kitą - Švietimo ir mokslo ministerija.

Mokesčio už mokslą klausimas panašiai apibrėžiamas abiejuose projektuose: tiek ministrų kabineto, tiek parlamentarų siūlymai studijų kainą leidžia nustatyti aukštosioms mokykloms, tačiau valstybės nustatytuose rėmuose. Nustatytojo mokesčio abiem atvejais nemokėtų gerai besimokantys studentai, tačiau jų skaičiaus nustatymas procentais sukėlė diskusijas, mat Konstitucinis Teismas neseniai yra išaiškinęs, kad gerai besimokančiojo studentų skaičius neturi būti nustatomas konkrečiais procentais - esą neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek - ne.

Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymų nepasiektas.