- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas, remdamasis gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis ir nedeklaruotos emigracijos tyrimo rezultatais, įvertino 2009 m. emigravusių Lietuvos gyventojų skaičių. Pernai emigravo 34,7 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,5 karto daugiau negu 2008-aisiais.
Daugiausia emigravo iškart po įstojimo į ES
Per paskutiniuosius penkerius metus iš Lietuvos emigravo 160,8 tūkst. šalies gyventojų. 2005 m. emigravo daugiausia – 48,1 tūkst. – šalies gyventojų. Vėliau, 2006–2008 m., emigracijos tempas lėtėjo –išvykusiųjų skaičius sumažėjo nuo 27,8 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2008 m.
Vis daugiau emigruojančių gyventojų deklaruoja išvykimą. 2009 m. išvykimą deklaravo 22 tūkst. (63%) emigrantų, nedeklaravo – 12,7 tūkst. (37%), 2005 m. – atitinkamai 15,6 tūkst. (32%) ir 32,5 tūkst. (68%).
Pagrindinis emigracijos tikslas – darbas. 2009 m. 86 procentai visų emigrantų išvyko į užsienį dirbti (2008 m. – 70%).
2009 m. į Jungtinę Karalystę išvyko 33 procentai emigrantų, Airiją – 14, Baltarusiją – 9, Jungtines Amerikos Valstijas – 8, Vokietiją ir Ispaniją – po 6, Rusijos Federaciją – 5 procentai. Per paskutiniuosius penkerius metus daugiau nei du trečdaliai emigrantų tikslo šalimis rinkosi Jungtinę Karalystę, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Vokietiją.
Vyrai labiau linkę emigruoti
Didėja vyrų emigrantų dalis. 2009 m. emigravę vyrai sudarė 60, moterys – 40 procentų visų emigrantų, (2008 m. – atitinkamai 49 ir 51%). Daugiau kaip du trečdaliai (65%) 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų buvo netekėjusios, išsituokusios ar našlės (2005 m. – 55%). Maždaug pusė (48%) šio amžiaus emigravusių vyrų buvo vedę (2005 m. – 42%).
Per paskutiniuosius penkerius metus du iš trijų emigrantų buvo 20–49 metų amžiaus. 2009 m. penktadalį visų emigrantų sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, 14 procentų – 30–34 metų, apie 13 procentų – 20–24 ir 35–39 metų, 8 procentus – 40–44 metų ir 7 procentus – 45–49 metų amžiaus gyventojai. 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai per paskutiniuosius penkerius metus sudarė tik 3–4 procentus visų emigrantų.
Palyginti su ankstesniais metais, vaikų iki 14 metų amžiaus išvyko mažiau. 2009 m. emigravo 3 tūkst. (9% visų emigrantų) šio amžiaus vaikų, t. y. 300 mažiau negu 2008 m.
Lietuvos Respublikos piliečiai 2009 m. sudarė 75 procentus visų emigrantų (2005 m. – 85%).
Į Tėvynę grįžo beveik 5 tūkst. žmonių
Penkerius metus didėjusi imigracija pernai sumažėjo. 2009 m. į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 6,5 tūkst. žmonių, tai 2,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Imigrantų skaičius padidėjo nuo 4,7 tūkst. 2003 m. iki 9,3 tūkst. 2008 m.
2009 m. dauguma – 4,8 tūkst., arba 74 procentai – atvykusiųjų buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Per paskutiniuosius penkerius metus į Lietuvą nuolat gyventi atvyko 38,9 tūkst. žmonių, iš jų 27,5 tūkst. (71%) Lietuvos Respublikos piliečių ir 11,4 tūkst. (29%) užsieniečių. Daugiau negu pusė (58%) į savo šalį grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių buvo 20–39 metų amžiaus.
Pernai daugiausia į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,6 tūkst.), Airijos (0,8 tūkst.), Baltarusijos bei Rusijos Federacijos (po 0,6 tūkst.) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (0,5 tūkst.).
Deklaruoti emigraciją vertė PSD
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 m. gegužės mėn. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 10 tūkst. šalies gyventojų, tai 1,3 tūkst. mažiau negu balandžio mėn. Per penkis šių metų mėnesius savo išvykimą deklaravo 27 tūkst. žmonių, arba 3,3 karto daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Pagrindinė didelio šių metų balandžio–gegužės mėn. deklaravusiųjų savo išvykimą skaičiaus priežastis – emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
2010 m. penkių mėnesių duomenimis, nuolat gyventi į Lietuvą vidutiniškai atvyksta kiek daugiau nei 330 žmonių per mėnesį. Per penkis šių metų mėnesius imigravo 1,7 tūkst. žmonių, arba 766 žmonėmis mažiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...