Pedagogai į pensiją nori po 25 darbo metų

„Sodros“ vadovai sako nematantys didelio ekonominio efekto, jei reformavus socialinio draudimo sistemą, mokesčių įmokų surinkimas bus perduotas mokesčių inspekcijai.

Reforma pasipiktinę mokytojai reikalauja vyriausybės nedelsiant peržiūrėti pedagogų pensinį amžių ir sudaryti sąlygas į pensiją jiems išeiti atidirbus 25 metus, praneša LTV „Šiandien“.

Pensinio amžiaus ilginimui nepritaria Lietuvos mokytojai. Jie teigia, kad Vyriausybės programoje žadama, jog bus kuriamas modelis, pagal kurį mokytojas, turintis ne mažesnį kaip 25 metų pedagoginio darbo stažą, į pensiją galėtų išeiti anksčiau ir gauti senatvės pensiją. Tačiau „Sodros“ reformoje numatyta pensinį amžių ilginti iki 65-erių. Todėl, pasak profsąjungų, tai reiškia, jog dauguma mokytojų privalės dirbti mokykloje 40 savo gyvenimo metų.

„Senųjų švietimo sistemoje dirbančių žmonių amžius viršija 50 metų. Paskaičiuota, kad maždaug apie 50 procentų dabar dirbančių mokytojų yra virš 50 metų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jaunimas, kurį dabar rengia įvairios institucijos, negali ateiti dirbti į švietimo įstaigas“, – teigė Švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė.

„2011–2012 metais jau tikrai ekonomika augs.Taigi tikrai atsiras naujos darbo vietos. Todėl tiesiogiai sieti „Sodros“ reformą su dabartine situacija nenorėčiau, nes „Sodros “ reforma orientuota į ateitį dešimtmečiams“, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Švietimo darbuotojų profsąjungos teigia, kad siūlymas už 7 pirmąsias ligos dienas mokėti darbdaviams gali sužlugdyti ikimokyklines ir neformalaus ugdymo įstaigas. Mat iš biudžeto gyvenančios įstaigos tam gali neturėti lėšų.

„Kokias paramas galėtumėm suteikti mokytojams ar atskiroms grupėms, svarstysime atskirai. Dabar sprendžiam bendras problemas. Argumentus girdim ir į juos įsiklausysim, kai darysim galutinius sprendimus Vyriausybėje“, – kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.

Svarstant „Sodros“ reformą, mokesčių mokėtojai palankiai vertina ketinimus „Sodros“ įmokų surinkimą perduoti mokesčių inspekcijai. „Sodros“ specialistai pritaria, kad mokesčių mokėtojams turėti reikalų su vienu mokesčių administratoriumi yra daug palankiau negu su dviem, tačiau kad tai duotų didelį ekonominį efektą, nematantys.

„Yra programinės įrangos ir į tą programinę įrangą įdėta nemažai pinigų. Kaip žinot, tai brangūs produktai ir jas reikės pertvarkyti. Tam padaryti reikės papildomų lėšų. Kiek tai galėtų kainuoti, kol kas neapskaičiuota“, – sakė laikinoji „Sodros“ direktorė Česlava Zabulėnienė.

Šių metų „Sodros“ biudžete užplanuotas pajamų ir išlaidų skirtumas siekia beveik 3 milijardus litų. Pasak reformos autorių, „Sodrą“ pradėjus pertvarkyti   2011 ar 12 metais, jos biudžetą galima būtų subalansuoti iki 2015-ųjų, kai į pensiją išeis daug pokario metais gimusių žmonių.