Paukščių mylėtojui – kaimiečių ultimatumas

Panevėžietis verslininkas Rimantas Gasiūnas, panoręs po darbų atsipūsti savo sodyboje priemiestyje, Vaišvilčių kaime, pasigrožėti sode skraidančiais paukščiais, kuriems pats pagamino inkilus, sukėlė kai kurių vietos gyventojų pasipiktinimą.

Sparnuočių mylėtojas gavo bendruomenės vardu pasirašytą laišką. Jame reikalaujama nedelsiant nuimti inkilus, nes varnėnai esą išlesa vyšnias. „Jeigu norite, iškelkite inkilus miške“, – siūloma jam.

Suglumęs vyras svarsto, kad kaimo žmonėms, kurie visais laikais buvo arčiau gamtos nei miestiečiai, bene bus protas pasimaišęs.  Jis sako kaip gyvas negirdėjęs, kad kam inkilai būtų užkliuvę. Netgi atvirkščiai – visais laikais žmonės kėlė inkilus, kad sparnuočiai turėtų kur vaikus perėti.

Stebisi ir šią istoriją išgirdę Upytės seniūnijos, kuriai priklauso Vaišvilčiai, vadovai, o gamtininkai teigia, kad reikalauti išdraskyti inkilus gali tik beširdžiai tamsuoliai. Pasak žinovų, uogas soduose lesa ne mūsiškiai, lietuviški varnėnai, o svetimšaliai, per Lietuvą migruojantys į pietūs.

Bijo, kad neužkliūtų ir gandrai

R.Gasiūnas apleistą sodybą Vaišvilčių kaime nusipirko prieš pusantrų metų. Verslininkas ją rekonstravo į jaukų, modernų namą, iškasė tvenkinį, sutvarkė aplinką.

Šiemet kovo mėnesį R.Gasiūnas pagamino tris ąžuolinius inkilus ir įkėlė juos į sode prie namų esančius medžius. Netrukus juose apsigyveno varnėnai. Vyras sode taip pat pastatė stulpą ir įrengė gandralizdį.

Vasarą jis planavo su šeima sodyboje praleisti nemažai laiko.

„Smagu, kai išėjus į lauką skraido ir čiulba paukščiai, kai visur pilna gyvybės“, –  sakė jis.

Tačiau šią savaitę R.Gasiūno nuotaiką pagadino laiškas su pašto antspaudu. Ant voko buvo užrašytas tikslus jo namų adresas ir buvusios sodybos šeimininkės pavardė. Tačiau buvo prierašas, kad laiškas skirtas dabartiniam sodybos savininkui.

„Siuntėjai, matyt, nežinojo mano pavardės“, – paaiškino R.Gasiūnas.

Atplėšęs voką, jis rado dailia rašysena parašytą laišką, kuriame reikalaujama nuimti iškeltus inkilus, nes esą ten apsigyvenę varnėnai yra kenkėjai – nulesa užderėjusias vyšnias. R.Gasiūnui, jeigu taip myli tuos nedorėlius, siūloma inkilus iškelti miške. Tegu paukščiai ten duodasi iki valiai – niekam nekenks. Laišką pasirašė neva Vaišvilčių kaimo bendruomenė.

Vyras teigė, kad nesiruošia vykdyti, jo nuomone, absurdiško reikalavimo.

„Gal dar mane apkaltins, kad gandrai prineša jiems į daržus gyvačių“, – kalbėjo jis.

R.Gasiūnas pasakojo, kad nuo vaikystės buvo mokamas mylėti gamtą, mokykloje kartu su kitais vaikais keldavęs inkilus. Panevėžiečiui nė į galvą nešovė, kad savo sodo medžiuose iškėlęs inkilus jis daro blogą darbą, neva veisia kenkėjus.

„Paukščiai visą gyvenimą buvo žmogaus draugai, o dabar tapo priešais. Kur ritasi pasaulis?“ – stebėjosi.

Tarybiniai paukščiai buvo geresni

Vaišvilčių bendruomenės pirmininkė Angelė Čiemnolonskienė  sakė, kad bendruomenė jokio laiško R.Gasiūnui nerašė.

„Jeigu būtume rašę, būtume uždėję antspaudą. Kita vertus, neįsivaizduoju, kaip galima reikalauti tokio absurdo – nuimti inkilus, kuriuose jau gyvena paukščiai. Atvirkščiai, reikia skatinti, kad žmonės mylėtų sparnuočius, keltų inkilus“, – kalbėjo ji.

„Sekundės“ kalbinti Vaišvilčių gyventojai irgi tikino, kad jiems R.Gasiūno jo nuosavoje valdoje iškelti inkilai nekliūna.

Laima ir Alvydas Česnulevičiai sakė savajame sode inkilų neturintys, tačiau jiems smagu, kad už tvoros, pas kaimynus, esančiuose gyvena paukščiai, kurie atskrenda ir į jų sodą.

Artimiausias R.Gasiūno kaimynas Bronislovas Krušinskas pasakojo, kad tarybiniais laikais ir pats keldavo inkilus savo sode, bet dabar jau nebe. Pasak vyro, anksčiau varnėnai buvo geresni – nelesdavo vyšnių ir kitų uogų.

„Tačiau aš tikrai nieko prieš, kad kaimynas iškėlė inkilus. Užsidengsime savo vyšnias“, – patikino Vaišvilčių gyventojas.

Jo žmonai V.Krušinskienei varnėnai nelabai prie širdies, bet moteris pritaria sutuoktiniui: jeigu jau ponas Dievas juos sutvėrė, tegul gyvena.

Upytės seniūno pavaduotoja Laima Šaknienė, išgirdusi apie R.Gasiūno rūpestį, prisipažino nežinanti, ką ir sakyti.

„Pirmą kartą girdžiu, kad kas reikalautų nukelti inkilus. Vaikus mokome mylėti gamtą, organizuojame inkilų kėlimo akcijas, o patys imsime draskyti. Protu nesuvokiama, ir tiek“, – kalbėjo ji.