Patvirtintas rekordiškai ilgai svarstytas naujas Pilietybės įstatymas

Seime patvirtintas naujas Pilietybės įstatymas, kuris be kita ko numato galimybę suteikti dvigubą pilietybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

Numatoma, kad, jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevetuos šio įstatymo, dėl jo bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), prašant išaiškinti, ar Seimo pasirinkta dvigubos pilietybės taikymo traktuotė atitinka Konstituciją.

Svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą

Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje po daugelį mėnesių užtrukusių diskusijų pagaliau priėmė visą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Už jį balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Seimo nariai sutiko, kad įstatymas įsigaliotų tik kitų metų balandžio 1 dieną. Tačiau iki to laiko dar bus svarstomas klausimas, ar nederėtų visam Seimui kreiptis į KT, kad šis pasakytų, ar įstatymu nustatyta dvigubos pilietybės taikymo tvarka neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Jeigu būtų nuspręsta kreiptis į KT, įstatymo įsigaliojimas būtų atidėtas kol šio Teismo teisėjai pasakys savo verdiktą.

Klausimą dėl to, ar reikia kreiptis į KT, Seimas nagrinės tik tuo atveju, jeigu Prezidentė D.Grybauskaitė neprieštaraus priimtam įstatymui ir jį pasirašys. Jeigu jis bus vetuotas, tuomet Seimas pirmiausia išnagrinės veto, tik tuomet svarstys klausimą dėl kreipimosi į KT.

Pasigirdo ir rasistinių gaidelių

Svarstant naują įstatymą ilgiausiai diskutuota, ar Konstitucijai neprieštaraus pasiūlymas į jį įrašyti, jog lietuvių kilmės piliečiai, po 1990 metų kovo 11-osios išvykę į Europos Sąjungos arba NATO valstybę bei įgiję jos pilietybę, turi teisę išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Po diskusijų nuspręsta, kad toks pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai.

Kartu atmesti kelių parlamentarų pasiūlymai išbraukti nuostatą dėl „lietuvių kilmės asmenų“ bei dėl to, kad būtų išbrauktos ES ir NATO valstybės. Paaiškinta, kad pagal Konstituciją dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik atskirais atvejais, todėl bet kokių išimčių išbraukimas neatitiktų Pagrindinio šalies įstatymo.

Ketvirtadienį patvirtintas Seimo nario Žilvino Šilgalio pasiūlymas į naują įstatymą įrašyti nuostatą, kad „Prezidentas gali suteikti pilietybę išimties tvarka, atsižvelgiant į valstybės interesus ar Lietuvos vardo garsinimą šiuo metu ar ateityje, jai atstovaujant“. Pasak Ž.Šilgalio, tokia įstatymo nuostata be kita ko leis suteikti pilietybę tiems talentingiems sportininkams iš užsienio, kurie „nori ginti Lietuvos garbę jos nacionalinėse rinktinėse“.

Šiąm pasiūlymui prieštaravo parlamentaras Egidijus Klumbys: "Aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai".

 Žodis "negras" yra laikomas rasistiniu, apie tai E.Klumbį įspėjo Seimo vadovė Irena Degutienė. 

Ilgiausiai svarstytas dvigubos pilietybės straipsnis

Priimant naują Pilietybės įstatymą bene ilgiausiai svarstytas septintasis įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Numatoma daugiau kaip dešimt tokių išimčių.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę bei tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę. Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka bei asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Tačiau po diskusijų nebuvo leista dvigubą pilietybę turėti lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse. Dėl šios nuostatos buvo kilę procedūrinių ginčų. Tačiau galų gale apsispręsta tokios nuostatos nepriimti.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė

Seimo nariai diskusijų metu ir gyrė, ir peikė naują įstatymą. „Mes įtvirtiname dviejų rūšių piliečius“, - pareiškė konservatorius Gintaras Songaila.

„Manau, kad septintas straipsnis Konstitucijai neprieštarauja, nors dvigubos pilietybės sąvoka yra kiek išplečiama. Tikiu, kad padarėm teisingą ir reikalingą žingsnį“, - sakė Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Rimantas Smetona.

„Aišku, labai norime suvienyti visus pasaulyje gyvenančius lietuvius, tačiau šiuo įstatymu paliekame už borto į rytus nuo Lietuvos gyvenančius lietuvius. Todėl yra nemenka tikimybė, kad prie šio įstatymo dar anksčiau ar vėliau grįšim“, - sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Pradėtas rengti prieš kelerius metus

Po diskusijų ir balsavimo dėl dvigubos pilietybės principus nustatančio straipsnio priėmimo kai kurie Seimo nariai pabrėžė, kad tokia teisė paliekama tik maždaug 40-tyje valstybių gyvenančių lietuvių kilmės asmenų. Atskiriamos lietuvių gana gausiai apgyvendintos Pietų Amerikos valstybės ir Australija, kurios nepriklauso nei ES, nei NATO.

Todėl tikimasi, kad Prezidentė vetuos priimtą įstatymą. Su tokiu prašymu į ją žada kreiptis dalis parlamentarų. „Mes tikrai kreipsimės į Prezidentę dėl šio įstatymo grąžinimo pakartotinai svarstyti“, - pareiškė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai KT jau daugiau kaip prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti.

Seime patvirtintas naujas Pilietybės įstatymas, kuris be kita ko numato galimybę suteikti dvigubą pilietybę Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

Numatoma, kad, jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevetuos šio įstatymo, dėl jo bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT), prašant išaiškinti, ar Seimo pasirinkta dvigubos pilietybės taikymo traktuotė atitinka Konstituciją.

Svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą

Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje po daugelį mėnesių užtrukusių diskusijų pagaliau priėmė visą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Už jį balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Seimo nariai sutiko, kad įstatymas įsigaliotų tik kitų metų balandžio 1 dieną. Tačiau iki to laiko dar bus svarstomas klausimas, ar nederėtų visam Seimui kreiptis į KT, kad šis pasakytų, ar įstatymu nustatyta dvigubos pilietybės taikymo tvarka neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Jeigu būtų nuspręsta kreiptis į KT, įstatymo įsigaliojimas būtų atidėtas kol šio Teismo teisėjai pasakys savo verdiktą.

Klausimą dėl to, ar reikia kreiptis į KT, Seimas nagrinės tik tuo atveju, jeigu Prezidentė D.Grybauskaitė neprieštaraus priimtam įstatymui ir jį pasirašys. Jeigu jis bus vetuotas, tuomet Seimas pirmiausia išnagrinės veto, tik tuomet svarstys klausimą dėl kreipimosi į KT.

Pasigirdo ir rasistinių gaidelių

Svarstant naują įstatymą ilgiausiai diskutuota, ar Konstitucijai neprieštaraus pasiūlymas į jį įrašyti, jog lietuvių kilmės piliečiai, po 1990 metų kovo 11-osios išvykę į Europos Sąjungos arba NATO valstybę bei įgiję jos pilietybę, turi teisę išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Po diskusijų nuspręsta, kad toks pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai.

Kartu atmesti kelių parlamentarų pasiūlymai išbraukti nuostatą dėl „lietuvių kilmės asmenų“ bei dėl to, kad būtų išbrauktos ES ir NATO valstybės. Paaiškinta, kad pagal Konstituciją dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik atskirais atvejais, todėl bet kokių išimčių išbraukimas neatitiktų Pagrindinio šalies įstatymo.

Ketvirtadienį patvirtintas Seimo nario Žilvino Šilgalio pasiūlymas į naują įstatymą įrašyti nuostatą, kad „Prezidentas gali suteikti pilietybę išimties tvarka, atsižvelgiant į valstybės interesus ar Lietuvos vardo garsinimą šiuo metu ar ateityje, jai atstovaujant“. Pasak Ž.Šilgalio, tokia įstatymo nuostata be kita ko leis suteikti pilietybę tiems talentingiems sportininkams iš užsienio, kurie „nori ginti Lietuvos garbę jos nacionalinėse rinktinėse“.

Šiąm pasiūlymui prieštaravo parlamentaras Egidijus Klumbys: "Aš nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai".

 Žodis "negras" yra laikomas rasistiniu, apie tai E.Klumbį įspėjo Seimo vadovė Irena Degutienė. 

Ilgiausiai svarstytas dvigubos pilietybės straipsnis

Priimant naują Pilietybės įstatymą bene ilgiausiai svarstytas septintasis įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Numatoma daugiau kaip dešimt tokių išimčių.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę bei tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę. Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka bei asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Tačiau po diskusijų nebuvo leista dvigubą pilietybę turėti lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse. Dėl šios nuostatos buvo kilę procedūrinių ginčų. Tačiau galų gale apsispręsta tokios nuostatos nepriimti.

Parlamentarų nuomonės išsiskyrė

Seimo nariai diskusijų metu ir gyrė, ir peikė naują įstatymą. „Mes įtvirtiname dviejų rūšių piliečius“, - pareiškė konservatorius Gintaras Songaila.

„Manau, kad septintas straipsnis Konstitucijai neprieštarauja, nors dvigubos pilietybės sąvoka yra kiek išplečiama. Tikiu, kad padarėm teisingą ir reikalingą žingsnį“, - sakė Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Rimantas Smetona.

„Aišku, labai norime suvienyti visus pasaulyje gyvenančius lietuvius, tačiau šiuo įstatymu paliekame už borto į rytus nuo Lietuvos gyvenančius lietuvius. Todėl yra nemenka tikimybė, kad prie šio įstatymo dar anksčiau ar vėliau grįšim“, - sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Pradėtas rengti prieš kelerius metus

Po diskusijų ir balsavimo dėl dvigubos pilietybės principus nustatančio straipsnio priėmimo kai kurie Seimo nariai pabrėžė, kad tokia teisė paliekama tik maždaug 40-tyje valstybių gyvenančių lietuvių kilmės asmenų. Atskiriamos lietuvių gana gausiai apgyvendintos Pietų Amerikos valstybės ir Australija, kurios nepriklauso nei ES, nei NATO.

Todėl tikimasi, kad Prezidentė vetuos priimtą įstatymą. Su tokiu prašymu į ją žada kreiptis dalis parlamentarų. „Mes tikrai kreipsimės į Prezidentę dėl šio įstatymo grąžinimo pakartotinai svarstyti“, - pareiškė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai KT jau daugiau kaip prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybėišeiviai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių