Pasaulio pabaiga 2012-aisiais: pasakos ar realus pavojus?

Saulės išspjautas ir įspūdingą pašvaistę padovanojęs įmagnetintos plazmos pliūpsnis priminė pranašystes apie pasaulio pabaigą. Viena populiariausiųjų teigia, kad ji jau čia pat – 2012-aisiais.

Pasaulio pabaigos repeticija?

Nuo Saulės atskilusios elektringosios dalelės, atsimušusios į Žemės magnetinį lauką ir nuslydusios jo linijomis, padovanojo mūsų platumai neįprastą reginį – Šiaurės pašvaistę. Tokio reiškinio poveikis mūsų planetai ir gyventojams iš esmės priklauso nuo elektringųjų dalelių, pasiekusių mūsų Žemės magnetinį lauką, kiekio ir intensyvumo. Šį kartą jų buvo tiek, kad pakako pamatyti iki šiol tik Šiaurėje, kur yra tankesnės magnetinės linijos, stebimą peizažą.

Didesnis dalelių srautas būtų palikęs pėdsaką ne tik mūsų atmintyje, bet ir buityje: intensyvi elektromagnetinė spinduliuotė būtų sugadinusi elektroninius prietaisus. O Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Algirdas Kazlauskas prabilo ir apie grėsmę palydovams.

"Per tokią magnetinę audrą Žemės atmosfera šiek tiek išsiplečia, padidėja medžiagos tankis aplink palydovą ir jis pradedamas stabdyti, – aiškino A.Kazlauskas. – Palydovas gali pradėti kristi, aišku ne kaip numuštas, bet truputį pasikeičia orbitos parametrai."

Jeigu tikėtume įvairiomis pranašystėmis apie pasaulio pabaigą, pastebėtume, kad dažnoje kalbama apie įvairias anomalijas: ugnikalnių suaktyvėjimą, potvynius, audras, pavojus iš kosmoso. Tačiau Kauno technologijos mokslininkai tikina, kad šio reiškinio sieti su kokiais nors pavojais nereikėtų.

"Pašvaistės – jokia anomalija", – pabrėžė Kauno technologijos universiteto (KTU) Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros profesorius Arvaidas Galdikas.

Susinaikinti gali ir pati

Žmonija pranašauti pasaulio pabaigą ėmė, ko gero, vos pradėjusi mąstyti. Įvairių mitų ir teorijų žinoma iš seniausių laikų, kai buvo sureikšmintos religinės pranašystės arba astronominiai įvykiai. Dar ne taip seniai kometų pasirodymai, Mėnulio ar Saulės užtemimai sukeldavo didžiulius baimės ir fantazijos pliūpsnius. Šie reiškiniai, kaip ir kalendoriniai tūkstantmečiai, sukeldavo diskusijas apie neva artėjančią pasaulio pabaigą.

"Visos pranašystės apie pasaulio pabaigą ir tikėjimas jomis susijęs su žmonių neišsilavinimu", – šyptelėja A.Galdikas.

KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros vedėjas profesorius Julius Dudonis neskuba atmesti teorijų apie pasaulio pabaigą.

"Kiekvienoje yra dalelė tiesos, šiokia tokia tikimybė, bet ji tokia maža, kad tikriausiai niekada nepasitvirtins", – svarstė J.Dudonis.

Vis dėlto, anot jo, labiau tikėtina, kad Žemė išnyks ne dėl nepalankių gamtos reiškinių, bet dėl žmonių veiklos. Žmonės jau dabar galėtų sunaikinti Žemę, jeigu taip nuspręstų pasielgti.

"Tai jau būtų galima atlikti: neatsakingai naudojant genų inžineriją, nanotechnologijas, ateityje leisiančias sukurti panašius į virusus savaime besidauginančius nanorobotus, biologinį ginklą, o dar prisiminkime visas atomines bombas, kurias vienu metu susprogdinus, abejoju, ar kas nors Žemėje liktų", – apie labiau tikėtiną pasaulio pabaigą kalbėjo J.Dudonis.

Žemė tiesiog išgaruos

Šiuolaikinis mokslas teigia, kad po didžiojo sprogimo Saulė ir planetos susidarė iš besitraukiančio prosaulinio ūko: veikiant gravitacijai, ūko medžiaga telkėsi į gumulus, iš kurių rutuliojosi planetos. Taigi Saulė ir planetos susiformavo kartu ir iš tos pačios medžiagos.Manoma, kad Žemės amžius yra apie 4,6 mlrd. metų, o iš kitų planetų ji išsiskiria dviem gyvybei palankiomis savybėmis: temperatūra ir savo atmosfera, kurioje gausu deguonies.

XX a. įrodyta, kad mūsų galaktika nėra vienintelė. Visos galaktikos – atrastos ir dar ne – sudaro visatą, kurioje gali būti planetų, gyvybe ir išsivystymu panašių į Žemę.

Geriau pažintą Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios planetos ir įvairūs kiti mažesni kūnai – planetų palydovai. Visus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė ir tik viena spinduliuoja. Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspindėta Saulės šviesa.

Saulė yra nuolat spinduliuojanti pagrindinės sekos žvaigždė, bet manoma, kad ji tokia amžinai nebus.

"Vienintelė įrodyta teorija teigia, kad tolimoje ateityje, maždaug po penkių milijardų metų, kai Saulėje pasibaigs branduolinis kuras – vandenilis, jos struktūra neišvengiamai keisis, –  teigė A.Galdikas. – Saulė pradės plėstis, virs raudonąja milžine ir spinduliuos šimtą kartų daugiau energijos negu dabar. Taigi, Žemė tiesiog išgaruos."

Teorijos be įrodymų

Asteroido smūgis, gyvybei nepalanki klimato kaita, Saulės sprogimas, ugnikalnių išsiveržimas arba ateivių iš kitų planetų smurtas – tai teorijos apie pasaulio pabaigą, kurių visiškai paneigti nedrįsta ir mokslininkai.

Kita vertus, visos mintys apie pasaulio pabaigą, išskyrus teiginį apie po 5 mlrd. metų įvyksiantį Saulės sprogimą, jokio rimto mokslinio pagrindo neturi.

"Jos nepagrįstos ir gali būti vertinamos tik kaip pranašystės", – pastebėjo A.Galdikas.

Vis dėlto kai kurių mitų apie pasaulio pabaigą mokslininkai neskuba kategoriškai neigti. Grupė tyrinėtojų pastebėjo, kad kasmet Mėnulis nuo Žemės nutolsta po maždaug 5 cm, o jam nutolus palyginti didelį atstumą, Žemė praras stabilumą, jos klimatas taps neprognozuojamas ir žmonija išnyks.

KTU mokslininkai tokio mito visiškai neatmeta, tačiau pabrėžia, kad Mėnulio katastrofa galėtų įvykti po milijonų metų. Teiginį apie galimą visų Žemėje esančių ugnikalnių išsiveržimą vienu metu kaip tikėtiną pasaulio pabaigos priežastį mokslininkai laiko visiškai nepagrįstu."Ugnikalniai vienas nuo kito nepriklauso, yra išsidėstę skirtingose Žemės vietoje, o aktyvių – ne tiek jau daug, – vertino J.Dudonis. – Žinoma, jeigu visi išsiveržtų ir įvyktų grandininė reakcija kaip sprogdinant atomines bombas, žala būtų didelė."

Ne viena tyrinėtojų grupė yra paskelbusi, kad žmonių veikla daro didelę įtaką Žemės klimatui. Vieni prognozuoja, kad ištirpę ledynai pirmiausia paskandins Didžiąją Britaniją, o vėliau ir visą pasaulį. Beje, Nostradamas yra išpranašavęs, kad poliariniai ledynai visiškai ištirps 2033 m.

Profesorius J.Dudonis pasaulio apsėmimo teorijos neatmeta, tačiau prognozuoja, kad tai galėtų įvykti po daugelio šimtmečių, o pirmiausia paskęstų ne Anglija, bet žemiau jūros lygio esančios šalys."Teoriškai įmanoma, kad ištirpus ledynams bus apsemti ir kai kurie Žemės plotai, bet aš labiau tikėčiau nauju ledynmečiu, – priešingą teoriją iškelia A.Galdikas. – Ledynmečiai kartojasi periodiškai, bus ir kitas."

Tarpplanetinio karo grėsmė

Skurdžios žinios apie kitas galaktikas ir jose esančias planetas kursto mintis apie neatrastus pasaulius, kuriuose galėtų būti gana  išsivysčiusių civilizacijų. Kas gali paneigti, kad kažkur negyvena visokeriopai mus pranokusių būtybių? Kai kurie mąstytojai yra pareiškę, kad labai tikėtina, jog protingesnės agresyvios rūšys vieną dieną sumanys užgrobti Žemės teritoriją ir mūsų planetos gyventojus paversti vergais arba išnaikinti. Antai ir Nostradamas pranašavo, kad pirmasis tarpplanetinis karas įvyks 2170 m., kai Marse įsikūrusi kolonija iškels reikalavimų žmonėms.

"Manau, kad kažkur gyvybė yra, tik neaišku, kiek išsivysčiusi. Gyvybė ten visąlaik buvo. Tikėti, kad Žemė yra išskirtinė – naivu. Tokių planetų kaip Žemė visatoje yra", – samprotavo J.Dudonis.

Mokslininkas abejoja, ar artimiausiu metu galėtų įvykti žmonių ir ateivių kontaktas, nes potencialiai gyvybingos planetos yra pernelyg nutolusios nuo mūsų planetos.

"Mūsų greičiai dar per maži, kad galėtume kažką pasiekti. Kosmose atstumai skaičiuojami šviesmečiais, tektų keliauti šimtmečius iki kitų galaktikų, jeigu vyktume dabartine technika, – kalbėjo J.Dudonis. – Galbūt yra koks nors kitoks keliavimo būdas, bet žmonės apie jį dar nežino."

O gal visgi unikalūs?

Paklaustas apie galimas grėsmes iš kosmoso, profesorius A.Galdikas buvo kategoriškas.

"Nesąmonė, – nukirto jis. – Netikiu kitų civilizacijų egzistavimu, bent jau nutolusių tokiais atstumais, kuriuos galime pasiekti. Mūsų Žemėje sąlygos gyvybei unikalios. Jas lemia planetos dydis, masė, atstumas iki Saulės, temperatūros, slėgio svyravimai, vandens, anglies ir deguonies kiekis bei daugelis kitų parametrų."

Mokslininkas abejoja, ar dar kur nors kitur galėtų būti gyvybė, nes ten nesą tokių sąlygų kaip Žemėje. Juolab kad gyvybė yra labai jautri: temperatūrai pakilus iki 40 laipsnių žmonės jaučia diskomfortą, o jeigu ji šoktelėtų iki 60 laipsnių?

"Matote, net dešimties laipsnių skirtumas viską keičia, o visatoje temperatūra gali svyruoti nuo -273 laipsnių iki +100 tūkst. laipsnių", – teorijas apie kitas gyvybes griauna A.Galdikas.

Jis tęsia, kad daugelis žvaigždžių egzistuoja spiečiais, o sąlygos jose – nuolat besikeičiančios. Gyvybės ieškoti būtų galima pavienėse žvaigždėse, bet ir šią tikimybę profesorius būtų linkęs atmesti.

"Jeigu ten kažkas gyvena, tai kodėl niekas Žemėje neapsilankė iki šiol? Juk mūsų Saulė yra antros generacijos žvaigždė. Vadinasi, civilizacijos prie senesnių žvaigždžių turėtų būti geriau išsivysčiusios ir seniai nardyti po visatą", – kalbėjo A.Galdikas.

Tiksli katastrofos data

Jeigu tikėtume majų raštus interpretuojančiais tyrinėtojais, pasaulio pabaiga turėtų įvykti 2012-ųjų gruodžio 22 d. Kas 2 tūkst. metų, žiemos saulėgrįžos metu, Saulė, Žemė ir galaktikos centras išsirikiuoja į vieną liniją ir Saulė pasislenka galaktikos vija. Teigiama, kad 2012 m. šis išsilygiavimas sutaps su majų kalendoriaus pabaiga ir žymės senosios eros arba viso pasaulio pabaigą.

"Toks išsilygiavimas įvyks, bet jis negali daryti jokios įtakos Žemės judėjimui, nėra jokios fizikinės priežasties", – įsitikinęs A.Galdikas.Šią datą su pasaulio pabaiga sieja ir antropologas Michaelas D.Coe, rašytojas Frankas Watersas, o etnobonatikas, rašytojas, filosofas Terence'as McKenna sukūrė Naujovės teoriją, pagal kurią laikas juda bangomis ir baigiasi 2012 m. gruodžio 21 d.

"Apie tokias teorijas nė neverta kalbėti. Jų galima sukurti daug, bet moksliškai pagrįstos teorijos turi remtis stebėjimais, faktais, eksperimentais. O laiko judėjimas bangomis yra eilinis absurdas", – ranka numojo A.Galdikas.

Asteroido smūgis – tikėtinas

Mokslininkai sutaria, kad į Žemę pataikęs dideliu greičiu skriejantis masyvus asteroidas ją iškart sumaltų į šipulius. Mažesnis objektas, ko gero, perskeltų Žemę pusiau, bet ir tuomet mums ateitų pasaulio pabaiga."Taip gali atsitikti. Asteroidas – reali grėsmė, – neatmetė prielaidos A.Galdikas. – Tačiau vyksta stebėjimai, tokio smūgio nesulauktume staiga. Mažiausiai prieš dvejus metus žinotume apie į mus lekiantį asteroidą."Profesorius pabrėžė, kad kosminiai kūnai juda greitai, tačiau didelius atstumus įveikia lėtai. O astronomai turi puikios įrangos, kuria gali stebėti objektus ir apskaičiuoti jų trajektorijas.

J.Dudonis taip pat asteroido ir Žemės susidūrimą laiko grėsmingu: "Jeigu pataikytų, čia tikrai nieko neliktų." Mokslininkas atkreipia dėmesį į faktą, kad tokio susidūrimo tikimybė menka. Be to, įvairūs skaičiavimai rodo, kad ir artimiausioje ateityje mūsų link niekas nejudės.

"Visata beveik tuščia, žvaigždės nuo žvaigždžių ir asteroidai nuo žvaigždžių nutolę dideliais atstumais. Maža tikimybė, kad jie kada nors susitiktų, – svarstė J.Dudonis. – Jeigu visame Kaune būtų tik keli žmonės ir jie kažkaip judėtų, tai mažai tikėtina, kad jie susitiktų."

Susidurs dvi galaktikos

Kalbama ir apie Žemės link skriejančią planetą X, dar vadinamą Nibiru. Esą ji į Žemę atsitrenks 2012 m. ir po to mūsų planeta nebesisuks. Pranašaujama, kad jos dydis yra iki 20 kartų didesnis už Jupiterio ir jos kursas eina tiesiai Žemės link. Šios teorijos sukūrimą lėmė astronomų hipotezė apie už Neptūno orbitos skriejančią nežinomą planetą.

"Jei ir būtų tokia planeta, per dvejus metus ji tikrai neatskristų iš už Neptūno iki Žemės. Be to, ji jau būtų astronomų užfiksuota – tokių didelių kūnų su šiuolaikiniais prietaisais nepamatyti neįmanoma", – X planetos teoriją paneigė A.Galdikas.

Profesoriui labiau tikėtina mūsų link artėjančios Andromedos galaktikos, kurią jau galima matyti ir plika akimi, keliama grėsmė.

"Mūsų galaktika neišvengiamai susidurs su šia galaktika ir tada bus sunaikinta ne tik Žemė, bet ir visa mūsų galaktika", – teigė A.Galdikas ir pridūrė, kad tai įvyks ne greičiau kaip po 4 mlrd. metų.

O svarstymai apie neva kosmose susiformuosiantį dulkių debesį, kuris skries šluodamas viską savo kelyje, jam kol kas labiau primena pasaką.A.Galdiko įsitikinimu, netgi jeigu toks debesis ir praskrietų, mūsų planetos jis nesunaikintų, o tik galėtų sumažinti iš Saulės į Žemę sklindančių spindulių srautą. J.Dudonis iš esmės abejoja, ar didesnės masės debesis galėtų susiformuoti, mat materijos kosmose yra nedaug.

V.Churchillis slėpė informaciją apie NSO?

Antrojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos vyriausybei vadovavęs Winstonas Churchillis buvo uždraudęs 50 metų viešinti informaciją apie įtariamą incidentą su neatpažintu skraidančiu objektu (NSO), baiminantis, kad gali kilti masinė panika, rodo ketvirtadienį paviešinti dokumentai. 

Vieno Karališkųjų oro pajėgų (RAF) karininko, kuris buvo vienas iš W.Churchillio asmens sargybinių, vaikaitis 1999 m. apie šį incidentą informavo britų gynybos ministeriją. Jo laiškas ir informacija apie W.Churchillio reakciją buvo pateikti dokumentuose, kuriuos ketvirtadienį paviešino Britanijos nacionalinis archyvas. RAF karininko vaikaičio pranešime nurodoma, esą jo senelis nugirdo W.Churchillį kalbantis apie NSO incidentą su karo metais sąjungininkų pajėgoms Europoje vadovavusiu JAV generolu Dwightu Eisenhoweriu.

W.Churchilliui pateiktose ataskaitose teigiama, kad vienas lėktuvas, grįžtantis po žvalgybos misijos, buvo sekamas NSO, kai orlaivis pasiekė Britanijos krantus. 

Kaip pranešama ataskaitoje, lėktuvo įgula nufotografavo objektą, kuris esą "be garso sklendė" netoli orlaivio, o vėliau nuskriejo tolyn. Laiške, kuriame aprašomas šis incidentas, sakoma: "Pranešama, kad ponas Churchillis reaguodamas paskelbė: "Šis įvykis turi būti nedelsiant įslaptintas, nes jis sukels masinę paniką visuomenėje ir sunaikins tikėjimą Bažnyčia."

Šaltinis – BNS


Šiame straipsnyje: pasaulio pabaiga

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių