- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš daugiau kaip 60 metų Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams suteiktas signatarų statusas.
Už Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymo pataisas balsavo 59 Seimo nariai, trys buvo prieš, 41 susilaikė.
Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi signatarai, papildytas aštuoniomis pavardėmis.
Signatarų statusas po mirties suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai ir Petrui Bartkui-Žadgailai. Jie vadovavo su sovietų okupacija pokariu kovojusiems partizanams.
Jie 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją.
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas konservatorius Arimantas Dumčius pabrėžė, kad minėtiems asmenims signatarų statuso suteikimas yra pagarbos už Lietuvos laisvę žuvusių asmenų pagerbimas.
Prieš įstatymą pasisakęs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad tokiu būdu parodoma nepagarba 1990-ųjų Kovo 11-osios Akto signatarams. Anot jo, partizanų vadai gali turėti savo įstatymą.
"Nereikia suplakti dviejų kategorijų žmonių į vieną krūvą", - sakė ir "darbietis" Vytautas Gapšys. Jo teigimu, toks sudėjimas į vieną vietą neteisingas nei istoriškai, nei teisiškai, nei politiškai.
"Tvarkietis" Petras Gražulis pareiškė negalįs balsuoti už įstatymą, nes "tai paniekinimo ir pažeminimo įstatymas".
"Sudedate šalia į vieną įstatymą tuos, kurie žudė juos (partizanus - BNS) su Komunistų partijos nariais, Komunistų partijos sekretoriais", - pareiškė jis.
Krašto apsaugos ministrė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė teigė, kad jai garbė, jog tame pačiame įstatyme minima ir jos, ir partizanų vadų pavardės. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad 1949 metų deklaracija būtų paminėta 1990 metų kovo 11 dienos Nepriklausomybės atkūrimo akte, tačiau deklaracija archyve rasta gerokai vėliau.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Jame paskelbta, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa. Pagal deklaraciją, Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje1
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...