Partizanų vadovams gali būti suteiktas signatarų vardas

Prieš daugiau kaip 60 metų Laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams gali būti suteiktas signatarų statusas.

Tai numatančiai įstatymo pataisai antradienį pritarta po svarstymo. Už projektą buvo 46 Seimo nariai, vienas balsavo prieš, trys susilaikė.

Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi signatarai, būtų papildytas aštuoniomis pavardėmis.

Signatarų statusas po mirties būtų suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai ir Petrui Bartkui-Žadgailai.

Jie 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją.

Papildžius įstatymą, signatarų našlės, vaikai ir vaikaičiai galėtų pretenduoti į tam tikras valstybės socialines garantijas. Svarstant projektą parlamente kalbėta, kad šia teise esą galėtų pasinaudoti vos pora žmonių.

Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas konservatorius Arimantas Dumčius tvirtino, kad minėta įstatymo pataisa yra "principinis moralinės pagarbos išreiškimas laisvės kovotojams".

Jo frakcijos kolega Rimantas Dagys pabrėžė, kad apie jokias socialines garantijas ir jokius pinigus nekalbama.

"Turime įvykdyti tam tikrą moralinę priedermę", - teigė jis.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas priminė, kad prieš šį projektą pasisakė Kovo 11-osios Akto signatarų klubas.

"Tvarkietis" Egidijus Klumbys tvirtino, kad galima šiems Lietuvos istorijai nusipelniusiems žmonėms parašyti specialų dokumentą, bet nereikėtų jų "įkelti į dabartinį Signatarų įstatymą".

"Nedarykime iš Lietuvos istorijos mišrainės, - ragino jis. - Buvo 1918 metai, buvo 20 signatarų, kurie pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą, 1990 metais 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai paskelbė kitą - Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Ir tie signatarai visa nepretenduoja į anų signatarų indėlį, nuopelnus", - kalbėjo E.Klumbys.

Jo teigimu, 1949 metų deklaracijos autoriai turi savo nuopelnus.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Jame paskelbta, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa. Pagal deklaraciją, Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui-- Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija.


Šiame straipsnyje: partizanaisignatarų vardas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių