Partijos ir toliau galės gauti bendrovių paramą

Įvairioms politinėms jėgoms priklausantys Seimo nariai nesutiko uždrausti įmonėms finansuoti Lietuvos partijas.

Ketvirtadienį Seimas svarstė naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektą. Jam pateiktas rekordiškai daug pasiūlymų. Ketvirtadienio vakaro posėdyje parlamentarai net nesuspėjo visų jų apsvarstyti, todėl tęs projekto svarstymą kitame posėdyje.

Didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Arvydas Anušauskas pateikė uždrausti juridiniams asmenims teikti finansinę paramą partijoms. Tačiau šiam pasiūlymui nepritarė ne tik dauguma kitų partijų atstovų Seime, bet ir pačių konservatorių.

Politikai aiškino, kad jei aukotų tik gyventojai, būtų sunkiau kontroliuoti finansavimo skaidrumą. Po kelerių metų pertraukus grįžęs prie diskusijų, kaip finansuoti politines partijas, Seimas linksta iš esmės nekeisti dabar galiojančios tvarkos – įstatymas numato, kad partijoms gali aukoti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tik ribojamos aukoti leidžiamos sumos.

Parlamentarai taip pat atmetė siūlymą neleisti remti partijų įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. „Kai kurių įmonių laimėti viešieji pirkimai, valstybiniai užsakymai stebuklingai sutapdavo pamėnesiui su partijoms skirtu finansavimu“, – sakė A.Anušauskas.

Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos, kurią finansuoja jos pirmininko Viktoro Uspaskicho įmonės, atstovė Loreta Graužinienė su tuo nesutiko: „Neteisingai formuojama nuomonė, kad tie juridiniai asmenys, kurie perveda, tampa neskaidrūs. Mes kalbėjome su institucijomis ir jos patikino, kad tokius juridinius asmenis patikrinti yra lengviau. Todėl nematome jokios galimybės neskaidriam finansavimui. Problema būtų didesnė, jei būtų panaikintas juridinių asmenų finansavimas ir liktų tik fizinių asmenų. Tada sukontroliuoti atitinkamoms institucijoms būtų sunkiau“.

Nepritarta ir pasiūlymui leisti gyventojams 2 procentus pajamų mokesčio skirti partijoms.

Prieštaravimų nesukėlė Vyriausybės siūlymas perpus mažinti vieno fizinio arba juridinio asmens aukos dydį – iki 20 tūkstančių litų.

Partijų iždas ir toliau turėtų būti pildomas ir iš biudžeto. Valstybės dotaciją siūloma skirti partijoms, gavusioms ne mažiau kaip 2 proc. rinkėjų balsų praėjusiuose Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų. Šiemet iš biudžeto partijoms numatyta skirti 5,5 mln. litų.

Ankstesnis prezidentas Valdas Adamkus buvo siūlęs visiškai uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti partijas, paliekant tik biudžetinį finansavimą. Tačiau tam nepritarta dar ankstesnės kadencijos Seime. Dabartinis irgi nesutiko su V.Adamkaus pasiūlymu.

„Gana retai taikomas Europoje draudimas finansuoti juridiniams asmenims. Todėl siūlau taikyti efektyvias kontrolės priemones. Turime ne drausti finansuoti juridiniams asmenims, bet įvesti griežtus apribojimus, kad juridiniai asmenys, dalyvaujantys stambiuose valstybės užsakymuose negalėtų finansuoti partijas“, - sakė konservatorė Agnė Bilotaitė.

Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma tikino, kad šiuo metu Lietuvoje yra „sukurta ir egzistuoja partijų finansavimo ribojimų ir kontrolės sistema“, tik ją esą reikia stiprinti.