Partijoms aukojančios bendrovės laimi viešųjų pirkimų konkursus

Per pastaruosius kelerius metus apie pusę visų viešųjų pirkimų konkursų laimėjo verslo įmonės, parėmusios šalies politines partijas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, tai įrodo, kad partijų ir politinių kampanijų finansavimas yra neskaidrus, todėl reikia jį kardinaliai keisti. Prezidentė siūlo tai daryti uždraudžiant įmonėms remti partijas ir politikus.

Skyrė milijonus, atgavo milijardus

Pirmadienį Prezidentūroje valstybės vadovė su Seimo komitetų bei specialiųjų tarnybų vadovais tarėsi, kaip užtikrinti skaidresnį partijų finansavimą.

D.Grybauskaitė susitiko su jos pateiktas Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės pataisas svarstančių Seimo Audito, Teisės ir teisėtvarkos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Biudžeto ir finansų komitetų, taip pat su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), Valstybinės mokesčių inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Generalinės prokuratūros atstovais.

„Tartasi, kaip užtikrinti partijų skaidrų finansavimą. Partijomis yra pats žemiausias visuomenės pasitikėjimas. Viena to priežasčių – neskaidrus finansavimas“, - po susitikimo sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Anot jos, susitikime buvo pateikta „iškalbinga informacija -  per pastaruosius metus politines kampanijas beveik 24 milijonais litų parėmusios įmonės laimėjo beveik pusę viešųjų pirkimų konkursų“. Tų pirkimų vertė siekia daugiau kaip 20 milijardų litų.

Siūlo uždrausti įmonėms aukoti politikams

Prezidentė mano, kad jos pateikti pasiūlymai padės skaidrinti partijų finansavimą. Seime šiuo metu svarstomos jos pateiktos pataisos, kuriomis keičiama partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarka. Valstybės vadovė siūlo uždrausti juridiniams asmenims aukoti partijoms ir politinėms kampanijoms, taip pat perpus - nuo 20 iki 10 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių (VMDU), t.y. nuo maždaug 40 tūkst. iki 20 tūkst. litų - sumažinti leistiną aukos dydį fiziniams asmenims.

Dar siūloma nustatyti, kad auka negalėtų viršyti 10 proc. aukotojo deklaruotų metinių pajamų, tačiau aukojantiesiems mažas sumas (iki 0,02 VMDU) ketina leisti aukoti supaprastinta tvarka, t.y. iš jų nereikalauti pajamų deklaravimo. Prezidentės pataisos taip pat braukia prievolę iš biudžeto partijoms kompensuoti dalį patirtų rinkimų išlaidų.
„Konkuruodamos idėjomis, o ne pinigais partijos turėtų patraukti rinkėjų dėmesį“, - sakė D.Ulbinaitė.

Prezidentė susitikime paragino VRK ir specialiąsias tarnybas skirti daugiau dėmesio partijų finansavimo kontrolei. „Įstatymo priemonės tam yra, reikia tik jomis naudotis. VRK galėtų aktyviau naudotis specialiųjų tarnybų paslaugomis. Visi neskaidrūs būdai yra žinomi, reikia tik su jais kovoti“, - teigė D.Grybauskaitės atstovė.

Reikės didesnio finansavimo iš biudžeto

VPT vadovas Žydrūnas Plytnikas patvirtino, jog jo vadovaujama institucija pastebėjo tokią tendenciją, kad viešuosius pirkimus neretai laimi tos įmonės, kurios finansavo partijas ir atskirus politikus.

Su tuo sutiko ir STT vadovas Žimantas Pacevičius. „Palaikome Prezidentės pasiūlymus, nes manome, kad tai padės kovoti už skaidresnį partijų finansavimą“, - pridūrė jis.

Kai kurie politikai svarsto, jog priėmus juridinių asmenų aukas uždraudžiančius įstatymus reikėtų didinti partijoms skiriamą valstybės finansavimą. Partijoms kitų metų biudžete, kaip ir šiemet, numatyta beveik 5,5 mln. litų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas mano, kad šią sumą reikėtų padidinti bent dvigubai ar net dar labiau. Jis prognozavo, kad kitais metais, kai vyks Seimo rinkimai, partijos ir politikai kampanijai išleis apie 20 mln. litų. „Galime suprasti partijų nerimą dėl draudimo juridiniams asmenims jas finansuoti, nes iki šiol daugiausiai lėšų partijos gauna būtent iš įmonių. Todėl šis draudimas gali pastatyti partijas į prastesnę padėtį. Tai reiškia, kad biudžeto dotacijos turėtų būti didinamos. VRK pasisako už tai. Tačiau dėl biudžetinio finansavimo didinimo turėtų apsispręsti politikai“, - sakė Z.Vaigauskas.

Turi susitarti politikai

Prezidentės atstovė, paklausta, ar valstybės vadovė sutiktų, kad iš kitų metų biudžeto partijoms būtų skirta kur kas didesnė suma, nei numatytieji 5,5 mln. litų, atsakė: „Tai politikų sutarimo reikalas“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas patvirtino, kad politikai, pirmiausia valdantieji, jau tariasi, ar galima bus skirti iš biudžeto didesnį finansavimą, nei yra numatyta dabar.

Prezidentės bei kai kurių Seimo narių pasiūlytos pataisos partijų finansavimo tvarkoje bus Seime svarstomos lapkričio viduryje.