Parlamentarai: planuojama mokyklų pertvarka kelia daug klausimų

Seime trečiadienį organizuojamos konferencijos "Lietuvos mokyklų valdymas" dalyviai turi daug priekaištų mokyklų pertvarkai.

Taip teigia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros ir komiteto (ŠMKK) narė Marija Aušrinė Pavilionienė.

"Švietimo politika neturėtų būti vienos politinės partijos nuosavybė. (...) Tačiau vykstant Vyriausybių kaitai, keičiantis valdančiosios daugumos sudėčiai, partijos sugeba paversti Lietuvos vaikus švietimo pertvarkos įkatais", - tvirtino politikė.

Jos teigimu, kompromisinis partijų susitarimas dėl bendros švietimo politikos lemtų greitesnę Lietuvos visuomenės švietimo pažangą.

Kritiką Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam Švietimo įstatymo projektui spaudos konferencijoje išsakė ŠMKK pirmininkas, konservatorius Valentinas Stundys.

"Reikia įstatyme įteisinti mokyklų tinklo įvairovę. Pasižiūrėjus į įstatymo projektą pamatysim visai kitus dalykus", - kalbėjo V.Stundys, pasak kurio, daug diskusijų sukels papildomo ugdymo institucijų vietos švietimo sistemoje klausimas.

Jo manymu, taip pat bus diskutuojama ir dėl tautinių mažumų mokyklų.

"Manau, kad nemažai klausimų kelia tautinių mažumų vadinamosios mokyklos, reikalingi esminiai pokyčiai, nes mano požiūriu, valstybė yra prisiėmusi per didelius įsipareigojimus", - kalbėjo V.Stundys.

"Mokyklų vadovo statusas ir padėtis - ar jis amžinas karalius, ar lyderis? Sistema, atrodo, yra tokia, kad turime amžinus nepakeičiamus", - dar vieną diskusinį klausimą įvardino Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai priklausantis politikas.

Vis dėlto V.Stundys tikisi, kad ŠMM parengtas Švietimo įstatymo projektas galėtų išspręsti mokyklų savarankiškumo stygiaus problemą. Pask ŠMKK pirmininko, šiuo metu mokyklose itin išaugusi biurokratizacija.

"Vadyba, kuri remiasi labai stipria biurokratizacija ir įvairiausių procedūrų teisine reglamentacija. Mokykla iš esmės visiškai praranda savo savarankiškumą. (...) Ir tam tikrus lūkesčius sietume su naujuoju Švietimo įstatymu", - kalbėjo V.Stundys.

Pasak Spaudos konferencijoje dalyvavusio buvusio švietimo ir mokslo ministro, Mykolo Romerio universiteto dėstytojo Algirdo Monkevičiaus, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti kaimo mokykloms.

"Gerai dirbanti mokykla kaimo, puikiai dirbanti, susitelkusi, ji gerai parengia mokinius, mokiniai išvažiuoja ir negrįžta. Tai reikia matyt ieškoti visiškai kitų būdų, kaip kelti kaimo žmonių, ten gyvenančių žmonių, galimybes ten kurti gyvenimą tokį, kad jis būtų patogus, geras, kad jie norėtų ten gyventi",- kalbėjo A.Monkevičius.

Tuo metu švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio teigimu, tam tikrą lūžį kultūroje rodo visuomenėje kylantys klausimai ne tik dėl fizinio, bet ir emocinio vaikų saugumo mokykloje.

"Ar psichinė vaiko sveikata yra tokia pat vertybė kaip akademiniai rezultatai? (...) Ar mes vertinsim mokyklą pagal tai, paprastai pasakysiu, kiek vaikas yra laimingas, baigęs mokyklą? Aš paprastą rodiklį pasakysiu - kiek jis nori grįžti į buvusią mokyklą, kiek jis nori kalbėti su savo buvusiais mokytojais. Va čia yra vėl tam tikras lūžis kultūroje mūsų", - teigė viceministras.

Konferencijoje "Lietuvos mokyklų valdymas" ketinama aptarti Vyriausybės programos nuostatų dėl mokyklų administravimo įgyvendinimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių