Panevėžys – prastesnis nei vidutinybė

Metropolio statusą priminti nepamirštančiame Panevėžyje jaunimas nemato perspektyvų, verslas vegetuoja, gydytojų specialistų paslaugos sunkiai prieinamos, gatvėse nesaugu, nors kultūros įstaigų pakanka, renginių per maža, ką veikia „Cido“ arena, žino retas vietinis, viešųjų tualetų Aukštaitijos sostinėje pasigendama labiau nei muziejų, teatrų, bibliotekų ar švietimo įstaigų.

Atrodo, kad net kuriamas Panevėžio, kaip žalio miesto, įvaizdis, gyventojų nebeįtikina – net estetiniam miesto vaizdui vietiniai rašo 2,28 balo iš penkių galimų. Tokie Savivaldybės liepą atliktos miesto įmonių, įstaigų ir gyventojų apklausos rezultatai –sunkmečiu apėmusio visuotinio nihilizmo pasekmė ar Aukštaitijos sostinės tikrasis veidas?

Bedarbių siūlo nebemokyti

Kas penktas iš 530 apklaustųjų didžiausia Panevėžio problema įvardija nedarbą. Šiuo metu maždaug kas devintas Aukštaitijos sostinės gyventojas – Darbo biržos klientas. Nedarbo lygis mieste siekia 17,2 proc. ir jau kuris laikas viršija šalies vidurkį.

Tačiau dar visai neseniai Panevėžiui pranašavusieji skurdo simboliu virtusio Didžiasalio likimą, rodos, apsiriko. Skurdą svarbiausia Panevėžio problema įvardija tik 7,8 proc. apklaustųjų. Už jį didesne miesto bėda panevėžiečiai mato emigraciją (16 proc.), mažą darbo užmokestį (13,6 proc.) ir gyventojų senėjimą (13,2 proc.).

Kas trečias apklausos dalyvis mano, kad geriausias būdas nedarbui Panevėžyje pažaboti – skatinti verslą subsidijomis, 28,3 proc. įsitikinę, kad iš nevilties ir sąstingio Aukštaitijos sostinę prikeltų parama vietinėms iniciatyvoms.

Tačiau Darbo biržos pagalba bedarbiams vertinama gana skeptiškai. Darbuotojų perkvalifikavimo idėją palaiko 11,3 proc. respondentų, o bedarbių mokymą, kaip susirasti darbą, veiksmingu laiko tik 3,8 proc.

„Dabar, kai darbo rinkoje apstu patirtį turinčių darbuotojų, niekas nenori priimti ką tik baigusiųjų persikvalifikavimo mokymus. Tokius įmonės įdarbina nebent todėl, kad gauna finansinę paramą. Bet galvojant apie ateitį be bedarbių mokymo neįmanoma“, – pripažįsta Panevėžio darbo biržos direktorius Juozas Mėlynavičius.

Skęstančio verslo negelbsti

Panevėžį purtant nedarbo karštinei, sąlygas verslui plėsti mieste panevėžiečiai įvertino tik 2,5 balo iš penkių galimų. Skeptiškai vertinama ir verslininkams paskata turinčių tapti Mokslų ir technologijų parko bei Logistikos centro veikla.

Jiems apklausos dalyviai rašė taip pat tik 2,5 balo. Daugiau nei trečdalis respondentų mano, kad verslą mieste labiausiai įsiūbuotų lengvatų suteikimas besikuriančioms įmonėms ir mokesčių lengvatos.

Tačiau Panevėžyje verslo paramos ir skatinimo sistema praktiškai neveikia. Apklaustieji ją įvertino vos 2,1 balo. Mažiau nei trejetą respondentai suraitė ir specialistams, konsultuojantiems verslo steigimo ar paramos gavimo klausimais.

Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorės Akvilės Ramanauskienės tokia apklaustųjų nuomonė nestebina.

„Savivaldybė mums šiais metais teskyrė 7000 Lt. Kad išsilaikytume, užsidirbtume sau atlyginimus, esame priversti dirbti kaip privati įstaiga. Nemokamų konsultacijų turėtume teikti daugiau, bet tam nėra galimybių“, – teigė A.Ramanauskienė.

Pasak jos, šiemet lankytojų centre sumažėjo kone perpus. Anksčiau įmonės noriai dalyvaudavo visuose organizuojamuose seminaruose, dabar, A.Ramanauskienės teigimu, renkasi tik privalomus mokymus – darbų saugos ir pan.

„Dar pernai, gavę iš Savivaldybės finansavimą, organizavome trims grupėms po 20 žmonių mokymus, kaip pradėti verslą. Šiemet tam lėšų nebeturime. Bet Panevėžyje nėra blogiau nei visoje šalyje“, – įsitikinusi centro direktorė.

Jos tvirtinimu, visos valstybės problema, kad verslas nėra skatinamas finansiškai: dar metų pradžioje Ūkio ministerija žadėjo nuo liepos 1-osios įvesti 6000 Lt krepšelį besikuriančioms įmonėms, bet valdininkų tai liko tik kalbomis.

Piktina eilės pas medikus

Panevėžyje  išplėtotas vaistinių ir privačių medicinos kabinetų tinklas, tačiau šeimos gydytojų ir specialistų paslaugų prieinamumą daugelis apklaustųjų vertina prasčiau nei vidutiniškai.

Galimybę laiku patekti pas šeimos gydytoją trims balais iš penkių galimų įvertino 37,7 proc., dviem – 30,2 proc. respondentų.

Dar blogesnė gydytojų specialistų situacija. Chirurgo, okulisto, kardiologo ir pan. paslaugų prieinamumą net 41,5 proc. apklausos dalyvių įvertino vienetui.


Dauguma apklaustųjų tik vidutiniškai – trimis balais – pažymėjo ir Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties veiklą.

Teisėsaugai – dvejetas

Iš specialiųjų tarnybų didžiausią panevėžiečių pasitikėjimą pelniusi Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba. Jai teko 3,75 balo iš penkių galimų.
Kur kas prasčiau vertinamas policijos pareigūnų ir teisėsaugos darbas.

Saugumas gyvenant Panevėžyje įvertintas vidutiniškai tik 2,7 balo. Dar žemesnį pažymį –2,5 – gyventojai rašė policijai už jos operatyvumą reaguojant į iškvietimus.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Mindaugas Ambraziūnas pripažino, kad tokie įvertinimai jam netikėti.

„Man atrodo, kad gyventojai per kukliai įvertino mūsų darbą. Ekonominio nuosmukio metu nusikalstamų veikų iš tiesų užfiksuojama daugiau, bet rezonansinių nusikaltimų, smurtinių ar plėšimo atvejų mažėja. O į įvykius vykstame įvertinę jų svarbą. Viena, kai mūsų operatyvumą vertina su tuo susidūrę žmonės, ir kita, jei išvadas daro tik iš kalbų“, – svarstė M.Ambraziūnas.

Mieste veikiančioms prokuratūroms, teismams, advokatams ir notarams panevėžiečiai irgi nėra atlaidūs. Nė vienos šių institucijų darbas neįvertintas didesniu nei 2,5 balu.

Reprezentuoja draugai ir giminės

Panevėžys patrauklus, pasirodo, ne dažnai akcentuojama žaluma, ne išgirtąja „Cido“ arena ir netgi ne tuo, kad turi Lietuvos futbolo čempionę „Ekrano“ komandą. Daugumai – 39,8 proc. – apklaustųjų Aukštaitijos sostinė patinka tik todėl, kad joje gyvena draugai ir giminės. Atsakingiems už miesto švarą, tvarką, parkų, vejų, gėlynų priežiūrą respondentai be gailesčio raitė dvejetus. Tik 2,28 balo įvertintas ir miesto estetinis vaizdas.  

Bene labiausiai išvadas turėtų daryti Savivaldybės Miesto ūkio skyrius, nes gatvių, šaligatvių tvarkymas ir priežiūra kritinėmis sąlygomis, apšvietimas tamsiu paros metu teįvertinti nuo 1,8 iki 2,2 balo. Dar labiau nei duobėtos gatvės panevėžiečius piktina miestą reprezentuojanti autobusų stotis.  

Bet už vis daugiausia kritikos strėlių valdžia sulaukė už nesirūpinimą gamtiniais reikalais. Absoliuti dauguma – 60,4 proc. – apklaustųjų už tai, kad mieste trūksta viešųjų tualetų, suraitė vienetą.

Aukščiausiais balais panevėžiečiai vertino išplėtotus prekybos centrų ir švietimo įstaigų tinklus, nesiskundė ir muziejų, bibliotekų stygiumi, o turistus noriai vestų į Senvagę, pasivažinėti siauruku, į miesto teatrus ir „Cido“ areną. Nors pastarąją apklaustieji minėjo kaip vieną iš svarbiausių turistų traukos objektu, tačiau jos veikla nėra patenkinti. „Cido“ arenos renginių įvairovę respondentai įvertino tik 1,89 balo iš penkių.

Atrodo, kad arba apklaustieji – aistringi sporto varžybų sirgaliai, arba mieste kultūrinė veikla iš tiesų apmirusi. Mat sportininkams už renginius respodentai rašė kiek daugiau nei trejetą, o kultūros darbuotojams skyrė mažesnį nei vidutinį įvertinimą.  

Peržiūrės strateginį planą

Gema Umbrasienė, Panevėžio vicemerė

Gyventojams daugelis sričių Panevėžyje atrodo gana vidutiniškai arba šiek tiek blogiau, nes penkiabale sistema dažniausiai vertintos trimis ir mažiau balais. Reikia pripažinti, kad Panevėžio veide įžvelgiama mažai išskirtinumo. Kad miestui reikia daugiau ryškumo, aiškesnių vystymosi krypčių, kalba ir strateginius planus kuriantys konsultantai.  

Absoliučiai didžiausia problema panevėžiečiai laiko nedarbą ir jaunimo emigraciją, neigiamai vertina verslininkų indėlį į darbo vietų kūrimą. Tai šiek tiek yra šio laikotarpio spalva. Bet panevėžiečiai ne viską mato juodai. Geriausius balus surinko prekybos centrų tinklas, dar nepeikė socialinio rėmimo sistemos ir švietimo įstaigų. Matyti, kad apklausoje dalyvavę respondentai buvo gerai susipažinę su Savivaldybės vykdomais projektais, gerai žino miesto visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

Remiantis šiais rezultatais ketinama peržiūrėti miesto strateginį planą, pasitikrinti, ar einama teisingu keliu.


Šiame straipsnyje: Panevėžysmiestas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių