Panevėžys liks be kaštonų?

Visoje Europoje kaštonų medžius užklupęs parazitas – kaštoninė keršoji kandelė neaplenkė ir Panevėžio. Dar neprasidėjus rudeniui miesto parkuose, kiemuose ir skveruose buvo galima pamatyti daug parudavusių ir ne laiku nukritusių medžių lapų.  

Apniko parazitai

Į redakciją kreipėsi aplinkai neabejinga panevėžietė, ji stebėjosi, kad mieste niekas nesirūpina parazitų niokojamais medžiais.  Moteris prieš kelias dienas kreipėsi į Savivaldybę ir pasisiūlė padėti rinkti lapus, kuriuose gyvena kenkėjai, tačiau negavo jokio atsakymo.

„Kaštonų lapai išberti pūslėmis, o jų viduje gyvena kirmėliukai. Skambinau į Panevėžio aplinkos apsaugos departamentą, bet ten man pasiūlė kreiptis į vieną Savivaldybės darbuotoją. Šį reikalą pajudinau prieš dvi dienas, Savivaldybėje užsirašė mano duomenis, bet kol kas jokios žinios nesulaukiau“, – „Sekundei“ pasakojo Alina Tamošiūnienė.

Moteris teigė internete apie kenkėjus suradusi nemažai informacijos. Lapų surinkimas ir sunaikinimas yra laikomas vienu iš geriausių kovos būdų su kenkėjais. 

Nesunaikinus lapų, kenkėjai po sniegu sėkmingai peržiemoja. Savo teiginius apie grėsmę kaštonams moteris nesunkiai įrodė, paėmusi vieną apdžiūvusį lapą ir  jį perplėšusi – iš lapo vidaus išlindo nedidelis rudas  kirminas.

Nesulaukė palaikymo

Apie ketinimą rinkti kaštonų lapus ir taip  pabandyti išgelbėti medžius nuo kenkėjų kitąmet  moteris paskelbė ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“, tačiau kol kas didelio palaikymo nesulaukė. 

Norėdama surasti bendraminčių panevėžietė ėmėsi kabinti skelbimus ant kaštonų ir tokiu būdu pabandyti sutelkti pagalbininkus.  

„Atsirado keletas savanorių, kurie norėtų eiti grėbti lapų, bet jų nedaug.  Žinau, kad vilniečiai ir šiauliečiai aktyviai renka lapus, o Panevėžys ir Kaunas yra pasyvūs. Mieste kalbėjau su gatvės šlavėja, ji pasakojo, kad kaštonų, kaip ir kitų medžių, lapai yra vežami į sąvartyną ir ten išverčiami. Bet jų negalima išmesti, o reikia deginti. Išvežus lapus į sąvartyną problema nedingsta“, – tikino moteris.

Panevėžietė dažnai bendrauja su savanoriais Šiauliuose, kurie aktyviai ėmėsi talkininkauti surenkant lapus. 

Pasak A.Tamošiūnienės, šiauliečiai jau turi specialias aikšteles, kur sustatė maišus su lapais ir šiuo metu ieško biokuru kūrenamų krosnių, kuriose galėtų užkrėstus lapus sudeginti. 

Moteris baiminosi, kad jei staiga užeitų šalčiai, daugelis kaštonų, dėl parazitų per anksti numetę lapus, Panevėžyje nudžiūtų. 

Nežino, kaip kovoti

Panevėžio savivaldybė prieš miestą užklupusius kenkėjus yra bejėgė ir kol kas nežino, kaip šią problemą išspręsti. 

„Kalbėjau su Aplinkos ministerijos atstovais, jie teigė, kad tai yra problema, su kuria Lietuvoje iki šiol nebuvo susidurta. Šį klausimą reikia spręsti visos šalies mastu. Lapų deginimas yra tik vienas iš būdų  kovoti su kenkėjais ir jo vieno neužteks“, – teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas. 

Ekologijos skyriaus specialistas bendravo su kolegomis šiauliečiais, šiame mieste lapai pradėti rinkti į vieną vietą, tačiau ir šiauliečiai kol kas nežino, kaip juos naikins.

„Šiauliai lapus renka į vieną vietą Kairių sąvartyne, bet kol kas nenusprendė, ką su jais darys. Tokį  drėgnų lapų kiekį sudeginti be specialios įrangos neįmanoma, o tai labai dideli pinigai. Šį klausimą  mes bandysime spręsti ir Panevėžyje“, – teigė V.Mačikėnas.

Specialistas mano, kad jei ateinančią žiemą susiklostys palankios oro sąlygos, kenkėjų kitą pavasarį gali ir nebelikti.

„Kas laukia ateityje, labai priklauso nuo žiemos. Kitąmet kenkėjų gali ir nelikti, jeigu bus pakankamai šalta žiema ir pirmiausia prasidės įšalas, o ne sniegas. Galbūt gamta viską ištaisys“, – vylėsi V.Mačikėnas.

Kitoks galimas scenarijus lauktų, jei žiema prasidėtų gausiu sniegu. Gali būti, kad parazitai neįšals ir kitąmet jie dar labiau siaubs kaštonus.

Grėsmė perdėta?

Dėl kaštoninės keršosios kandelės  kol kas neišgyvena Panevėžio aplinkosaugininkai. Miškų apsaugos specialistas Romualdas Lukšas mano, kad paniką kelti per anksti.

„Šiuo metu liga yra retoka ir neturi didelės įtakos, nes medžiai meta lapus. Kol kas nereikia panikuoti. Liga atėjo nuo Adrijos jūros 2002 metais, tačiau nematėme dar nė vieno nudžiūvusio kaštono. Kai kenkėjai užpuola medžius, sulėtėja jų augimas. Dėl kenkėjų lapai nukrenta greičiau, bet medis nieko nepraranda – išskyrus prieaugį, tačiau mes šios medienos neauginam“, – sakė Panevėžio aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas R.Lukšas.

Specialistas mano, kad grėsmė medžiams kiltų tik tada, jei parazitai užpultų visus medžius vienu metu.

„Jei kenkėjai medžių neužpuls masiškai, kaštonams tai neturės didelės įtakos. Kieme  surinkus lapus muselė gali atskristi ir iš toliau. Būtų gerai, kad lapai būtų sugrėbiami ir išvežami, bet vasarą žolės nesugebame nusipjauti, todėl tikėtis, kad bus pasirūpinta kaštonais, yra nerealu“, –  lapų išvežimo galimybėmis abejojo R.Lukšas.

Papildoma informacija

Kaštoninis keršasis kandelis – drugių šeimai priklausanti rūšis. Aptikta Makedonijoje, 1986 metais ji buvo aprašyta kaip nauja drugių rūšis. Per 20 metų drugiai paplito po visą Europą. 

Efektyviausias kovos  su šiais vabzdžiais būdas – deginti lapus, kuriuose gyvena drugių vikšrai. 

Kita veiksminga priemonė – kompostuojant lapus užberti juos kalkėmis. Šis būdas rekomenduojamas žmonėms, gyvenantiems privačiose valdose.


Šiame straipsnyje: kaštonai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių