Panevėžio savivaldybė užsiėmė labdara

Panevėžio savivaldybei ieškant, kuo užkamšyti skylėtą biudžetą, Miesto ūkio skyrius lengva ranka parėmė „Panevėžio gatves“.

Per keturis šių metų mėnesius įmonei už gatvių priežiūrą išmokėta maždaug 90 tūkst. Lt daugiau nei priklausė.

Tokia saviveikla gerokai nustebino miesto ūkio reikalus kuruojantį skyrių patikrinusius auditorius.

Pasak Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjo Mindaugo Čipinio, dar 2008-ųjų pradžioje Savivaldybės ir „Panevėžio gatvių“ pasirašytoje sutartyje numatyta, kad kasmet paslaugų įkainiai privalo būti perskaičiuojami pagal Statistikos departamento skelbiamus statybos kainų indeksus.

Praėjusiais metais gerokai atpigus statybos darbų paslaugoms, Savivaldybei finansinė našta taip pat turėjo gerokai palengvėti. Tačiau iš miesto iždo „Panevėžio gatvėms“ ir toliau buvo mokama pagal tuos pačius įkainius, kaip ir ekonominio pakilimo laikais.

„Kadangi prasidėjo ekonominis sunkmetis, statybos kainų indeksas 2009-aisiais sumažėjo iki 0,866, bet Savivaldybė „Panevėžio gatvėms“ mokėjo pagal 2008 m. galiojusį 1,065 indeksą“, – teigė M.Čipinys.

Dėl to, kad Miesto ūkio skyrius nesusizgribo šių metų pradžioje perskaičiuoti kainų, Savivaldybės biudžetas „Panevėžio gatvėms“ nuo sausio iki gegužės permokėjo 88 tūkst. Lt.

Už tai atsakingas Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius auditoriams teisinosi, neva sutartyje su „Panevėžio gatvėmis“ nėra numatytos konkrečios datos, kada įkainius privalu perskaičiuoti. Esą tą padaryti skyrius rengėsi birželį.

Toks vedėjo pasiaiškinimas tikrintojams kelia abejonių, nes kai statybų kainos kilo kaip ant mielių, Miesto ūkio skyrius nedelsė ir įkainius skubėjo perskaičiuoti „Panevėžio gatvių“ naudai.

„Nežinau, ar jei mes nebūtume pamatę, jie būtų ketinę perskaičiuoti. Kažkodėl kai statybos kainų indeksas kilo, pernai dar vasarį įkainiai buvo perskaičiuoti į didėjimo pusę. O kai statybos atpigo, Miesto ūkio skyrius įkainių sumažinti neskubėjo, kol mes nepamatėme“, – pastebi M.Čipinys.

Dangstosi sutartimi

Pademonstruotas dosnumas „Panevėžio gatvėms“ – ne vienintelis Miesto ūkio skyriuje tikrintojų rastas pažeidimas.

Anot M.Čipinio, neišsamiai parengti paties skyriaus nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašymuose nėra nurodytos jiems privalomos funkcijos.

„Organizacinio darbo trūkumų nemažai“, – konstatavo auditorius.

Anot M.Čipinio, už pažeidimus Miesto ūkio skyriuje atsakomybę turėtų prisiimti jo vedėjas Antanas Karalevičius.

Savivaldybėje sudaryta komisija, turėsianti įvertinti vedėjo darbą.

Tačiau administracijos direktorė „tvarkietė“ Kristina Vareikienė nesiima griežtai vertinti A.Karalevičiaus.

„Yra daug visokių niuansų. Skyrius turi parengti planą, kaip įgyvendinti auditorių rekomendacijas, tada ir matysime“, – teigė K.Vareikienė.

Ar Savivaldybė bandys susigrąžinti permokėtas dešimtis tūkstančių litų, anot direktorės, dar bus svarstoma.

„Panevėžio gatvių“ vadovui Gintarui Petrauskui miesto biudžeto permoka kelia šypseną. Pasak jo, pačios Savivaldybės skola įmonei dešimt kartų didesnė nei permoka.

Direktorius nemano, kad neperskaičiavus statybos darbų įkainių buvo nusižengta teisės aktams.

„Nėra konkrečiai nurodyta, kurį iš begalės įkainių taikyti. Sutartyje yra paminėta, kad gali būti perskaičiuotas, bet kada – neįvardyta. Tai dviejų šalių susitarimas“, – mano G.Petrauskas.

Klampina skandalai

Nuo 2007-ųjų Miesto ūkiui vadovaujantis A.Karalevičius jam nepalankias tikrintojų išvadas komentuoti vengia.

„Tegul audito skyrius ir komentuoja. Viskas. Pasakiau, ką pasakiau. Tarp įmonių egzistuoja sutartiniai įsipareigojimai, ką aš galiu sakyti, o ko ne. Ką aš manau, nenoriu komentuoti“, – pareiškė skyriaus vedėjas.

A.Karalevičius šiemet į skandalą papuola nebe pirmą kartą. Dar vasarį prie prekybos centro užkluptas į Savivaldybės tarnybinį automobilį kraunantis alaus dėžes, skyriaus vedėjas aiškino alkoholį pirkęs miesto viešajai pirčiai, kuriai neva laikinai vadovavęs be jokio atlygio. Vis dėlto vėliau išaiškėjo, kad nors pirties ir miesto ūkio reikalus vedėjas tvarko tuo pačiu metu, valdininkui už rūpestį pirtimi iš Savivaldybės biudžeto atseikėjama 20 proc. jo pagrindinio atlyginimo. Papildomą uždarbį Miesto ūkio skyriaus vedėjui parūpino buvusi valdančioji dauguma.

Kilus ažiotažui, A.Karalevičiaus papildomo darbo peripetijas buvo pavesta išsiaiškinti Savivaldybės administracijos direktorės sudarytai darbo grupei. Jos išvados vedėjui nebuvo palankios: Savivaldybė neturi teisės valdininkui mokėti priedą už vadovavimą uždarajai akcinei bendrovei.