Panevėžio rajono gyventojai stojo į mūšį dėl upės

Po pavasarinio potvynio sodininkams ir Panevėžio rajono vadovams galvos skausmu tapusios Sanžilės upės Berčiūnų bendruomenė stojo ginti su plakatais.

Prie Savivaldybės piketą surengę berčiūniečiai pasiryžę neleisti ne tik privatizuoti pakrantės, bet ir už Europos Sąjungos paramą išvalyti pačios upės.

Valdininkai gyventojus ramina, esą jų baimės akys per didelės – paupio iš bendruomenės neketinama atimti. Tačiau Lėvens ir Nevėžio upes jungianti Sanžilė sunkiosios technikos neišvengs – rajono Taryba vakar palaimino kanalo išvalymo projektą.

Kaimo bendruomenės „Senieji Berčiūnai“ pirmininkas Juozas Mikšys nuogąstauja, kad išvalius Sanžilę iš jos teliks melioracijos griovys.

„Pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis planuojama sudarkyti upelį, išardyti slenksčius ir duburius. Aš gimęs, augęs Berčiūnuose, ir man ne vis tiek, kas šioje vietoje tekės – upė ar melioracijos griovys“, – piktinosi piketą surengęs pirmininkas.
Berčiūniškis įsitikinęs, kad Sanžilę už ES lėšas valyti užsimota neatsitiktinai. Vyras įtaria, jog šitokį projektą stumiantys valdininkai tarnauja į sklypus pakrantėje nusitaikiusiems verslininkams.

J.Mikšio žiniomis, šiuo metu rengiamas apie 400 metrų ilgio ir 20 metrų pločio pakrantės ruožo privatizavimo projektas. Esą apskrities žemėtvarkininkai pranešę, jog antrąjį pusmetį sklypas bus įtvirtintas kaip laisva žemė ir atsivers visos galimybės ją įsigyti.

Kovoja ne dėl dukters interesų

J.Mikšys neabejoja, kad pakrantės atkarpa atiteks ne į Berčiūnų senbuvių rankas. Mat, anot jo, pagal tokį pat scenarijų praėjusiais metais bendruomenė jau prarado dalį paupio.

Apie tai, kad apie 100 metrų palei Sanžilę nusidriekusį 41 aro žemės sklypą įsigijo Berčiūnuose niekam negirdėtas ir nematytas Zarasų rajone registruotos įmonės savininkas, vietiniai tvirtina sužinoję kone atsitiktinai. J.Mikšio dukra sulaukė žemėtvarkininkų pranešimo, kad bus atliekami su jos žeme besiribojančio sklypo ženklinimo darbai.

J.Mikšys neslepia, kad greta Sanžilės beveik hektarą žemės iš tiesų turi ir jo dukra. Tačiau tikina, kad verslininko kaimynyste piktinasi ne dėl jos interesų. Esą dukra nė minčių neturi praplėsti savo valdas prie upės.

Pirmininkas tvirtina ginantis bendruomenės teisę į pakrantę.

Berčiūnietis pripažįsta, jog sklypą prie upės įsigijęs verslininkas neužtvėrė priėjimo prie upės, tačiau nuogąstauja, kad ateityje būtent taip ir pasielgs.

„Ateis laikas, kai Berčiūnų žmonės pamatys tinklu užtvertą įlankėlę. Verslininkai nėra tokie neprotingi, kad dabar kurstytų aistras“, – mano J.Mikšys.

Į upę paleis techniką

Berčiūniečio kaltinimus pataikaujant verslininkams žemėtvarkininkai atmeta. Panevėžio rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėja Valdonė Kuzmaitė yra teigusi, kad dėl verslininkui iš Dusetų atitekusio sklypo gyventojai sujudo per vėlai – nors žemėtvarkos projektas buvo skelbiamas spaudoje, viešame jo svarstyme nepasirodė nė vienas berčiūnietis. Anot jos, daug aistrų sukėlusį sklypą galėjo įsigyti bet kas, tačiau niekas neprašė. Taip pat nebuvo sulaukta nė vieno pasiūlymo toje vietoje įteisinti rekreacinę zoną.

Rajono meras Povilas Žagunis tikina, kad berčiūniečiai ir dabar piketuoja ne tuo adresu – žemės reikalus tvarko ne Savivaldybė, o apskrities viršininko administracija. Esą tik nuo jos priklauso, kam sklypas atiteks – bendruomenei ar pinigingiems žemių supirkinėtojams.

„Jei apskritis toje vietoje paliks laisvą, žemės savininkams negrąžintiną zoną, rajono Taryba ją paskelbs rekreacine ir problemos neliks“, – tvirtino meras.

Tačiau rajono vadovą stebina gyventojų nenoras išvalyti upę. Anot jo, nepaisant pasipriešinimo, dvi upes jungiantis kanalas bus valomas.

„Upės valymo projektą rengė ne P.Žagunis ir ne J.Mikšys, o 90 lapų galimybių studiją surašę kompetentingi specialistai. Mes nenorime, kad dėl to, jog upė užžėlusi ir užnešta dumblo, potvynis vėl 1500 kolektyvinių sodų apsemtų. Aš gerbiu gyventojų nuomonę, bet kaip specialistai įvertino, taip turi būti“, – pareiškė P.Žagunis.

Meras teigia galintis drąsiai patvirtinti, kad jei Sanžilė būtų buvusi anksčiau išvalyta, šio pavasario potvynio pasekmės būtų kur kas švelnesnės.

Nurašo rajonui

Rajono merui baksnojant į apskritį, šios viršininkas Viktoras Trofimovas gyventojus ragina teisybės ieškoti ten, kur ir pradėjo – Savivaldybėje. Anot jo, tik jos valdininkų valioje, į kieno rankas atiduoti pakrantę.

„Mes su meru diskutavome šiuo klausimu ir mano pozicija tokia: jei meras pateiks Tarybos sprendimą, kuriame matyti, kad ten – rekreacinė zona, mes net nesvarstysime klausimo dėl žemės grąžinimo savininkams. Bet kuriuo atveju, kaip panaudoti žemę, nusprendžia Savivaldybė,– pareiškė V.Trofimovas.

Tačiau, anot jo, praktika rodo, kad ne visada valdininkų sprendimai – lemiami. Prieš keletą metų teismas grąžino savininkams sklypą prie „Ekrano“ marių, nors miesto Savivaldybė jį buvo paskelbusi rekreacine zona ir įrengusi miesto paplūdimį.